Istorinė teisybė atkurta. Archeologų atkasti ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje ilgiau nei metus saugoti panevėžiečių protėvių kaulai atgulė amžino poilsio.
Palaidoti masinėje kapavietėje
Venslaviškio g., Teismo medicinos ekspertizės tarnybos Panevėžio skyriaus pašonėje, maždaug dvidešimties kvadratinių metrų sklype, dvasininko pašventintoje masinėje kapavietėje, palaidoti 252 žmonių palaikai ir 18 dėžių pavienių kaulų.
Senamiesčio g. gyvenamojo namo statybvietėje iškastus protėvių kaulus Savivaldybė ketino laidoti Šilaičių kapinėse, tačiau Kultūros paveldo departamentas ir Senamiesčio g. bendruomenė pageidavo surasti vietą prie istorinių XVI–XVII a. veikusių miesto kapinių.
Senamiesčio g. senbuviai dar pamena, kad maždaug 1942-aisiais toje gatvėje buvusios pradinės mokyklos auklėtinius mokytojai vesdavę pasivaikščioti į senąsias kapinaites. Tada jose dar stovėjo keli kryžiai ir buvo matyti kapų kauburėliai.
Tačiau vaizdingoje Nevėžio pakrantėje buvusių pirmųjų miesto kapinių sovietmečiu nebeliko nė ženklo – jų teritorijoje iškilo savaitinis vaikų darželis, vėliau – ortopedijos technika prekiaujanti įmonė.
Naktimis aidėdavo keisti garsai
Šiose įstaigose septyniolika metų išdirbusi panevėžietė Milda Marija Bagdonienė pamena, kad vienai pasilikti ant kapinių iškilusiame pastate nakčiai nebūdavę jauku.
Dienomis nieko neįprasto darbuotojai nepastebėdavo, tačiau po vidurnakčio retkarčiais pasitaikydavo pašiurpti verčiančių keistenybių.
„Vaikų darželyje dirbau auklėtoja, dieną tikrai nieko nemalonaus nepasitaikydavo.
Bet kai ortopedijos technikos bendrovėje įsidarbinau budinčiąja ir tekdavo pasilikti naktimis, visko pasitaikydavo – bildesių, tapenimų, raktų žvangėjimo“, – pasakojo M.M.Bagdonienė.
Kartą mamai budėti padėjo sūnus. Abiem besėdint užsirakinus kabinete pasigirdo raktų žvangesys – spynoje paliktas kelių raktų ryšulys žvangėjo tarsi kieno judinamas. M.M.Bagdonienė tikina, kad tuščiame pastate joks gyvasis negalėjo durų klebenti, o ir skersvėjo nebuvę.
O kartais moteris net pašokdavo išgąsdinta garso, tarsi kas stipriai būtų trenkęs į sieną.
Anot panevėžietės, itin nemalonu budėti naktimis buvę, kai jau atgavus Nepriklausomybę atliekant archeologinius kasinėjimus vienoje ortopedijos technikos įmonės salėje buvo sukrauti iškasti protėvių palaikai. „Gal labai „griešna“ buvau“, – M.M.Bagdonienė juokauja prisišaukusi mirusiųjų dvasias.
Turbūt tokios pat „griešnos“ buvo ir kitos budėtojos, mat, anot panevėžietės, keistus garsus pasakodavo girdėjusios ir kolegės.
Dabar šiame pastate dirba teismo medicinos ekspertai.
Slėpė istorinę paslaptį
Protėvių palaikams nebūtų buvusi atiduota pagarba, jei ne Senamiesčio g. gyventojų rūpinimasis.
2009-aisiais šioje gatvėje keturių arų sklype pradėjus privataus gyvenamojo namo statybas iš žemių pažiro kaulai. Tačiau apie radinį paveldosaugininkams pranešė ne jį atkasę statybininkai ir net ne sklypo savininkai, o kaulus pastebėję gatvės gyventojai.
Kultūros paveldo departamento atstovai uždraudė sklype tęsti statybas, kol bus atlikti archeologiniai kasinėjimai. Tik praėjusiais metais jame pradėjo dirbti archeologai ir antropologai.
Gatvės senbuvių įtarimai, kad šioje vietoje prieš penkis šimtmečius plytėjo pirmosios miesto kapinės, pasitvirtino.
Archeologės Astos Gerbutavičiūtės teigimu, vos 4 arų sklype iškasta nemažai pavienių kaulų ir 252 žmonių palaikai. Maždaug trečdalis jų – vaikų. Kai kurie buvo palaidoti paguldyti skersai moterims ant krūtinių. Anot A.Gerbutavičiūtės, archeologai atkasė tvarkingas kapavietes. Manoma, kad palaikai šioje vietoje buvo laidojami nuo XVI a. pradžios iki XVII a. antrosios pusės. Kapavietėse archeologai atkasė ir daugiau nei 500 įvairių radinių – XVI pradžios–XVII a. antrosios pusės monetų. Seniausioji išleista dar 1503 m., naujausia – 1668-aisiais. Taip pat rasta odinių kapšų likučių, odinio diržo su varinėmis detalėmis fragmentų.
Daržuose – protėvių kaulai
Visi atkasti ir ištirti palaikai, sudėti į kartonines dėžes, nuo praėjusių metų rugpjūčio buvo saugoti Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje. Dvasininkai ne kartą ragino paveldosaugininkus ir Savivaldybę greičiau nuspręsti, kur perlaidoti palaikus, nes kriptą užkrovus dėžėmis su protėvių kaulais parapijiečiai negalėjo joje šarvoti mirusiųjų.
Šį rudenį archeologai vėl sugrįžo į Senamiesčio g., kad patikslintų vakarinę istorinių miesto kapinių dalį. Gyventojų daržuose, pasak A.Gerbutavičiūtės, 100 kvadratinių metrų plote atkasta septynios kapavietės.
„Šiųmečių kasinėjimų tikslas buvo tik nustatyti kapinių ribas, o ne ištirti atkastas kapavietes, todėl nufotografuoti palaikai vėl buvo ten pat užkasti“, – pasakojo archeologė.
Statyti kapinėse neleis
Prieš trejetą metų statybvietėje atkastus kaulus pastebėjusi Panevėžio bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkė Marija Pariaščekienė neabejoja: jei ne gatvės senbuviai, į šią vietą nebūtų suvažiavę archeologai, nes čia jau stovėtų namas.
„Dar 2008-ųjų rudenį pastebėjome, kad Senamiesčio g. namai ir dega, ir griūna, statyboms ruošiami, lyginami sklypai. Sutarėme stebėti, kas čia bus. Ir neapsirikome. Pavasarį pamatėme, kad jauni vyrai jau kasa pamatus ir mėto kaulelius. Mes buvome labai išgąsdinti, kad palaikai bus surinkti, o čia pastatytas namas“, – pamena M.Pariaščekienė.
Ji pripažįsta, kad visus tuos metus, kol paveldosaugininkai ir vietos valdžia diskutavo dėl protėvių palaikų likimo, ne tik jai, bet ir seniesiems panevėžiečiams skaudėjo širdį dėl istorinių miesto kapinių neaiškaus likimo. Gatvės senbuvius guodžia tai, kad nors statybvietei dar nėra suteiktas kapinių statusas, tačiau valdininkai pažadėję tą padaryti.
„Sulaukiau anoniminio skambučio, kad blogai darome trukdydami žmogui namą statytis. Bet mes, „Senamiestiečio“ bendruomenė, esame tvirti – jokių statybų šioje vietoje negali būti“, – tvirtina M.Pariaščekienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
