Griežtesnis režimas
Užmaršumą sukelia įvairios ligos ir būklės, tokios kaip galvos
smegenų aterosklerozė, galvos traumos, toksiškų medžiagų poveikis. Tokiais
atvejais padėti gali tik gydytojas.
Pašalinus priežastį, t. y. išgydžius ligą, nebelieka ir bėdų
dėl atminties spragų.
Be sveikatos specialistų galima apsieiti, jei atminties
pablogėjimas – nuovargio ir dažnų stresų pasekmė. Tereikia šiek tiek pakeisti
gyvenimo būdą.
Pirmiausia, rekomenduojama dažniau būti gryname ore, nes
tinkamai smegenų kraujagyslių veiklai būtinas deguonis. Antra, reikia
mankštintis. Fiziniai pratimai labai pagerina kraujo apykaitą. Trečia, labai
svarbu pakankamai miegoti (ne mažiau kaip 8 valandas). Smegenims reikalingas
visavertis poilsis, todėl daug naudingiau prieš egzaminą arba svarbų dalykinį
susitikimą gerai išsimiegoti, nei iki paryčių sėdėti prie kompiuterio, vartyti
vadovėlius arba nagrinėti dokumentus.
Bet koks nuovargis – ir fizinis, ir psichinis – daro neigiamą
įtaką gebėjimui įsiminti, taigi dirbant reikia daryti pertraukas.
Atminčiai kenkia ir nemalonūs išgyvenimai, sukrėtimai. Jų
reikėtų stengtis kiek tik įmanoma vengti.
Padeda ir maistas
Kartais dėl didelio darbo krūvio randama laiko pavalgyti vos
porą kartų per dieną. Jei nėra galimybių papietauti, reikia bent jau dažniau
užkrimsti lengvų užkandžių.
Ilgai nevalgiusio žmogaus kraujyje labai sumažėja gliukozės,
nuo jos smarkiai priklauso protinės veiklos aktyvumas.
Beje, neretai ima prastėti dietos besilaikančiųjų atmintis. Dėl
to nereikėtų stebėtis, juk besiliekninančiųjų mityboje nebelieka gliukozės,
pagrindinio smegenų maisto.
Paprastai iš nutarusiųjų atsikratyti antsvorio valgiaraščio
išbraukiami ir kiti kaloringi produktai, kuriuose yra daug atminčiai naudingų
medžiagų, visų pirma nesočiųjų omega 3 riebiųjų rūgščių. Jų gausu žuvyse,
aliejuje, riešutuose, saulėgrąžose.
O gyvulinių riebalų (kiaulienos, sviesto, margarino) reikėtų
vartoti mažiau visiems, nes dėl jų pertekliaus ant smegenų kraujagyslių sienelių
nusėda cholesterolis ir jas užkemša.
Kad smegenų ląstelių riebalų apykaita būtų normali, negalima
apsieiti be maisto produktų, turtingų vitaminų A ir E.
Iš reikalingiausių mineralų paminėtina geležis (jos yra mėsoje,
džiovintuose vaisiuose, dilgėlėse), kalcis (žuvys, pieno produktai), magnis
(žemės riešutai, migdolai, bananai, kviečių želmenys), cinkas (jūros produktai,
saulėgrąžos).
Vis dėlto pagrindiniai atminties vitaminai – B grupės, ir jų
gauti su maistu būtina kasdien. Šių vitaminų netrūks vartojant juodą rupių miltų
duoną, riešutus, įvairių kruopų košes, neriebų pieną ir mėsą.
Smegenims – darbo
Atminties pablogėjimą lemia didžiulis informacijos kiekis, kurį
smegenims kasdien tenka apdoroti. Nustatyta, kad per pastarąjį dešimtmetį šiam
organui tenkantis krūvis padidėjo daugiau nei tris kartus.
Laimei, atmintį galima lavinti. Mokymasis atmintinai eilėraščių
ir nuolatinis kartojimas jau išmoktų, galvosūkių, kryžiažodžių sprendimas,
užsienio kalbų mokymasis, pagalba vaikams paruošti pamokas, t. y. bet kokia
protinė veikla, treniruoja atmintį taip pat kaip fiziniai pratimai raumenis.
Vis dėlto profesijos, susijusios su „vienkartiniu“ didelio
informacijos kiekio įsiminimu, tokios kaip buhalterio, mokytojo, žurnalisto,
nelavina ir nepagerina ilgalaikės atminties, kuri ir yra svarbiausia. Todėl
reikia ne prigrūsti smegenis kuo daugiau žinių ir faktų, o stengtis, kad jau
panaudota informacija tuoj pat nebūtų ištrinta ir liktų galvoje ilgai.
Naudojimasis vien trumpalaike atmintimi silpnina ilgalaikę.
Ilgalaikę atmintį puikiai stimuliuoja vadinamoji neurobika, kai
smegenys mankštinamos tokiais pratimais, kaip orientavimasis kambaryje, indų
plovimas, prausimasis po dušu užrištomis akimis, teksto rašymas kaire ranka
(kairiarankiams – dešine). Šie nesudėtingi užsiėmimai treniruoja abu smegenų
pusrutulius ir padeda išsaugoti gerą atmintį ilgus metus.
Malonių įspūdžių saugykla
Labai naudinga kasdien skaityti ir rašyti. Tai ne tik stiprina
atmintį, bet ir plečia akiratį, didina žodžių atsargą, turi teigiamą įtaką
raštingumui. Taip pat patartina rašyti dienoraštį – tai ir kūrybinė veikla, ir
būdas išreikšti jausmus, ir priemonė išlaikyti atmintyje svarbius įvykius.
Mąstymo greitį ugdo ir gerina ilgalaikę atmintį muzikos, ypač
klasikinės ir džiazo, klausymasis.
Patartina daugiau juoktis. Juokas pagerina smegenų kraujagyslių
aprūpinimą krauju, pagerėja informacijos pasisavinimas.
Dažniau reikėtų lankytis muziejuose, parodose, koncertuose,
keliauti, domėtis įvairiomis naujovėmis – bet kokie nauji įspūdžiai „maitina“
atmintį ir neleidžia jai nusilpti.
Reikėtų siekti, kad gyvenimas būtų kuo įdomesnis ir
įvairiapusiškesnis – bent jau tam, kad po kurio laiko būtų ką prisiminti.
Antraip kam tą atmintį ir stiprinti.
Parengė A.Gotautaitė
