Liberalų ir centro frakcijos seniūno pavaduotojo
Eligijaus Masiulio nuomone, atlyginimų medikams kėlimas yra tik ledkalnio viršūnė prieš sveikatos apsaugos sistemos reformos būtinybę.
“Atlyginimų pakėlimas medikams nėra problemos sprendimas iš esmės, tai dykumos laistymas. Medikų streikas tik aisbergo viršūnė, ligos simptomas, bet tai nėra visos problemos, kurios egzistuoja sveikatos apsaugoje. Dabar medikams skauda, padidindami atlyginimus suleidžiame morfijaus nuo skausmo, bet praėjus pusei metų, metams ar dvejiems ši problema vėl iškils. Todėl mes kalbam apie visos sistemos reorganizaciją”, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo E. Masiulis.
ELTA primena, jog Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas patvirtino, kad gegužės 17 dieną streikas neprasidės tik tuo atveju, jei bus susitarta su Vyriausybe dėl medikų profesinių sąjungų reikalavimo iš karto 50 proc. padidinti algas.
Vyriausybė yra pažadėjusi nuo gegužės medikų algas didinti 24 proc. Tam papildomai skirta 167 mln. litų.
Tačiau E. Masiulio teigimu, planuojamas medikų streikas yra Vyriausybės neveiklumo pasekmė, todėl “tam tikra prasme reikia juos pateisinti, nes vien pažadais, kuriais jie buvo maitinami, situacijos realiai nepakeisi”.
Anot parlamentaro, su viltimi žiūrėta į naująjį sveikatos apsaugos ministrą Žilviną Padaigą, kuris teisinasi, kad keturi mėnesiai yra per mažas laiko tarpas visoms sveikatos apsaugos sistemoje kylančioms problemoms išanalizuoti.
Tačiau, E. Masiulio žodžiais, šis žmogus atėjęs ne iš kosmoso, ne iš mėnulio, o iš medikų luomo. Premjeras, jo teigimu, valdžioje jau beveik ketverius metus, todėl puikiai susipažinęs su šia sritimi, bet konkrečių veiksmų esą nesiėmė.
Liberalcentristo manymu, dabar sveikatos apsaugos sistemoje susidariusi situacija greitai gali virsti krize.
Spaudos konferencijoje dalyvavusio Liberalų ir centro sąjungos Sveikatos komiteto pirmininko, Vilniaus miesto savivaldybės nario dr. Dainiaus Pūro nuomone, viena didžiausių susidariusios padėties priežasčių yra ta, kad sveikatos apsaugos sistema per daug uždara. Anot jo, sprendimus šioje sistemoje veikia suinteresuotos asmenų grupės, kurioms “galbūt apsimoka tokia sistema”.
Jo žodžiais, sveikatos apsaugos sritis išgyvena vadybinę, moralinę ir finansinę krizę, todėl jei sistema demoralizuota, tai ištekliai, kad ir kiek jų būtų, paskirstomi neefektyviai.
D. Pūro manymu, tai nėra vien tik Vyriausybės atsakomybė – medikų organizacijos, pasak jo, galėtų geriau išanalizuoti sistemos vidaus reikalus.
Pasak E. Masiulio, sveikatos apsaugos sistemoje turi būti legalizuota privataus sveikatos fondo veikla, sutvarkyta privataus draudimo sistema ir pripažinta, kad šiandien dalis medicinos paslaugų yra mokamos, nors tai nėra įteisinta.
Jo teigimu, siekis, kad sveikatos apsauga būtų nemokama, prieinama ir kokybiška, yra nesuderinama nei logine prasme, nei turiniu. Tai, pasak liberalcentristo, yra utopija, mat “nemokamos paslaugos būna pačios brangiausios – atsiranda paslaugų deficitas, šešėliniai procesai, kai sveikatos įstaigos negauna reikiamų pinigų iš Ligonių kasų”.
Todėl, E. Masiulio žodžiais, reikia pripažinti, kad šiuo metu galiojantys sveikatos apsaugos įstaigų įkainiai yra nerealiai maži.
Jo siūlymu, Vyriausybė turi ne tik reaguoti į medikų pareiškimus ir didinti jiems atlyginimus, bet iki gegužės 17 dienos turi parengti reikalingus įstatymus, “kurie keistų seną sukiužusią sistemą”.
Reformai, kaip pažymima, reikės lėšų, todėl, jo požiūriu, būtina didinti atskaitymus į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.
ELTA
