Atliekas į Savivaldybės išdalytus konteinerius sąžiningai rūšiuojantys panevėžiečiai šiemet veikiausiai neišvengs šiukšlių tvarkymo brangimo, nors „Panevėžio specialus autotransportas“ jų mišriųjų atliekų konteinerius ir išveža ne visai pilnus.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas sako, kad 75 procentais užpildyti konteineriai lyg ir leistų atpiginti šiukšlių tvarkymą gyventojams. Tačiau nenorima jų erzinti, nes už kelių mėnesių jį teks gerokai branginti.
Mokestis už šiukšlių išvežimą kils dėl to, kad Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui (PRATC) praėjusių metų pabaigoje paleidus mechaninio rūšiavimo ir biologinio biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginius modernus atliekų rūšiavimas išaugino jų tvarkymo sąnaudas.
Per kelerius metus į Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra buvo investuota 11 mln. eurų, iš jų apie 10 mln. kainavo minėti įrenginiai ir pastatų, kuriuose jie stovi, statyba. 85 procentai lėšų skirti Europos Sąjungos, 15 procentų – PRATC.
Atliekų tvarkytojai pavasarį planuoja kreiptis į savo steigėjus – Panevėžio apskrities savivaldybes – ir prašyti gerokai padidinti vadinamąjį vartų mokestį, kuris lemia ir šiukšlių išvežimo kainą gyventojams.
Dabar Panevėžio savivaldybė moka 23 eurų (su PVP) už toną atliekų vartų mokestį. R. Vyžinto žiniomis, PRATC prašys jį pakelti galbūt vos ne dvigubai. Jeigu vartų mokestis būtų padidintas ir ne taip drastiškai, anot administracijos direktoriaus pavaduotojo, atliekų tvarkymas gyventojams vis tiek brangtų mažiausiai trečdaliu.
PRATC direktorius Gintautas Ulys patvirtino, kad prašys peržiūrėti vartų mokestį. Pasak jo, įdiegus modernią atliekų rūšiavimo liniją į kaupą patenka tik maždaug apie trečdalis atliekų, o kitos rūšiuojamos, ir tai padidino darbo sąnaudas.
PRATC konkurso būdu pasamdė komunalinio atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo ir priežiūros operatorių „Ekoatliekos“, šis įdarbio 30 žmonių. Be to, nuo šių metų operatorius turi mokėti aplinkos teršimo mokestį – 3 eurus už toną.
Pasak direktoriaus, nepakėlus vartų mokesčio PRATC patirtų nemažai nuostolių. „Modernus, aplinką tausojantis atliekų tvarkymas kainuoja visame pasaulyje. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išimtis“, – aiškino jis.
Praėjusių metų pabaigoje „Sekundės“ kalbintas G. Ulys, paklaustas, ar iš tiesų apskrities savivaldybių prašys vartų mokestį pakelti vos ne dvigubai, atsakė kol kas negalįs įvardyti sumos, kurią prašys patvirtinti. „Norime viską gerai suskaičiuoti ir kalbėti argumentais“, – paaiškino.
R. Vyžintas patikino, kad 40 procentų PRATC akcijų valdanti Panevėžio savivaldybė nepuls kelti rankos už drastišką vartų mokesčio didinimą, o pirmiausia gerai išanalizuos visų centro pateiktų argumentų pagrįstumą.
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, savivaldybės iki šių metų liepos 1 dienos privalo nustatyti naujus arba patvirtinti esamus įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymo dydžius pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taigi šiukšlių išvežimo kainos gyventojams turėtų keistis nuo liepos 1-osios.
R. Vyžinto teigimu, nors jau dabar matyti, kad gyventojų mišriųjų atliekų konteineriai išvežami ne visai pilni, „Panevėžio specialus autotransportas“ tęs mišriųjų atliekų susikaupimo monitoringą. Pastarąjį kartą atliekų susikaupimo normas Savivaldybė yra patvirtinusi 2014 metų gruodį. Akivaizdu, kad jas reikia peržiūrėti.
Detonavo dar didesnių kainų bombą
Nuo 2016 metų atliekų tvarkymas gyventojams galėjo pabrangti iki sunkiai įsivaizduojamų sumų, jeigu įstatymų leidėjai nebūtų susizgribę atšaukti planuoto įvesti 21,72 euro mokesčio už aplinkos teršimą. Tas būtų smarkiai išauginęs visų atliekų tvarkymo išlaidas. Kitaip sakant, šiukšlių tvarkymo kainos būtų kilusios ir dėl šio mokesčio, ir dėl modernios atliekų rūšiavimo linijos įdiegimo.
Galiausiai 2016–2017 metams buvo nustatytas 3 eurų mokestis. 2018-aisiais aplinkos teršimo mokestis kils iki 5 eurų, o 2019-aisiais jau bus 21,72 euro, nuo 2020 metų – 27,51 euro.
Iki to laiko planuojama pastatyti modernias įrenginių išrūšiuotų ir apdorotų degiosios frakcijos atliekų, kurias galima paversti šiluma, deginimo gamyklas. Tada mažiau atliekų pateks į kaupą.
Rajonas nori abonentinio mokesčio
Panevėžio rajone atliekų tvarkymas gyventojams yra vienas pigiausių Lietuvoje. Čia žmonės moka už išvežtą konteinerį – nėra patvirtintų atliekų sukaupimo normų. Tačiau katino dienos baigsis ir jiems.
Praėjusį ketvirtadienį posėdžiavusi Panevėžio rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą už komunalinių atliekų tvarkymą rajone įvesti naują mokėjimo būdą – dvinarę rinkliavą. Šiuo metu galioja tarifas.
Dvinarę rinkliavą sudaro kintamoji ir pastovioji dalys. Kintamoji skaičiuojama pagal atliekų kiekį, pastovioji – pagal gyventojų skaičių arba gyvenamąjį plotą. Kitaip sakant, bus nustatytas mėnesio mokestis, kiek žmonės turės mokėti už atliekų išvežimą.
Panevėžio rajono savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė „Sekundei“ sakė, kad kol kas nenustatytas nei to mokesčio dydis, nei sukurta formulė, pagal kurią jis bus apskaičiuojamas. Bet Savivaldybė planuoja skirti 10 tūkst. eurų išsamiai dvinarės rinkliavos galimybių studijai parengti. Joje bus nustatytos atliekų susikaupimo normos visoms atliekų turėtojų grupėms, įvertintos komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos, numatytas jų pastoviosios ir kintamosios dalies skaičiavimas, nustatytas dvinarės rinkliavos dydis kiekvienai mokėtojų grupei ir visiems mokėjimo už komunalines įmokas atvejams.
Panevėžio rajonas rinkliavų administravimą nusprendė patikėti Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui, o atliekų surinkėjui skelbs konkursą.
Pagal įstatymą, vykdant rinkliavą, jos administratorius ir atliekų surinkėjas turi būti ne tie patys.
Kai kurie rajono Tarybos nariai nuogąstavo, kad rinkliavos administravimą perdavus PRATC kaimo žmonėms šiukšlių išvežimas atsieis labai brangiai. Jie klausė mero, kodėl šios funkcijos negali atlikti Savivaldybės įmonė Velžio komunalinis ūkis.
Rajono meras Povilas Žagunis aiškino, kad tokiu atveju Savivaldybei reikėtų skirti nemažą sumą techninei įrangai įsigyti, papildomiems etatams. Jo teigimu, ekonomiškiau šią misiją perduoti PRATC.
S. Biveinienės tvirtinimu, dvinarės rinkliavos išlaidos yra įskaičiuojamos į vietinę rinkliavą, tačiau jos sudarys tik maždaug 7–8 procentus vietinės rinkliavos dydžio.
Apskaičiuotas rinkliavos dydis bus teikiamas tvirtinti rajono Tarybai.
Planuojama, kad dvinarės rinkliavos mokėjimo būdas bus pradėtas taikyti nuo kitų metų.
Inga SMALSKIENĖ
