Idėją brandino dvejus metus
Nors už lango spaudžia 10 laipsnių šaltis, 55 metų ūkininko
Alvido Vaičiūno, gyvenančio Upytėje, erdviame name, užimančiame net 300
kvadratinių metrų ploto, šilta tarsi vasarą.
Šeimininkui tokia prabanga nekerta per piniginę. Mat jis
nešildo namo nei dujomis, nei elektra, nei malkomis. Juolab nestovi prie
krosnies su kastuvu, kad įpiltų anglių.
A.Vaičiūnas namui šildyti nepasitelkė ir saulės energijos, bet
sumaniai panaudojo kitą gamtos dovaną – šiaudus.
Šiaudai – tai atliekos, kurias reikia sudeginti ar susmulkinus
aparti. Taip mano daugelis, kurį laiką taip elgėsi ir A.Vaičiūnas.
Augalininkyste 100 hektarų plote besiverčiantis ūkininkas šiaudus susmulkindavo,
paskleisdavo dirvoje, pridėdavo trąšų, kad atliekos supūtų. Tai kainuodavo laiko
ir pinigų.
Prieš dvejus metus jam šovė į galvą mintis, kodėl šiaudų
nepanaudojus protingiau, t. y. šildyti namus.
Išradinėti dviračio Upytės gyventojui nereikėjo. Daugelyje
Vakarų šalių šis ekologiškas kuras jau seniai naudojamas. Tai nėra naujiena ir
Lietuvoje, bet mažai paplitusi.
A.Vaičiūnas, išanalizavęs švedų patirtį, nutarė šiaudų
nebeaparti, o panaudoti juos kurui. Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo pora
metų. Per tiek laiko ūkininkas prikaupė šiaudų, pasistatė specialų jų granulių
gamybos įrenginį, patobulino savo rūsyje stovintį malkinį katilą.
Praėjusių metų rudenį jis pradėjo namus šildyti šiaudų
granulėmis. Kadangi pasigamino gerokai daugiau nei reikia pačiam, pradėjo jomis
prekiauti.
Dabar A.Vaičiūnas ketina pradėti verslą. Vyras nutarė parengti
verslo planą šiaudų granulių gamybos fabrikėliui statyti ir gauti Europos
Sąjungos paramą.
Perdirba į granules
Ūkininkas į ritinius supresuotus šiaudus deda į sandėlį. Iš ten
jie keliauja į daržinę, kurioje pastatytas kinų gamybos granulių aparatas. Jis
A.Vaičiūnui atsiėjo apie 70 tūkstančių litų.
Šiaudai susmulkinami, pridedama pjuvenų, kad geriau suliptų, ir
pilami į granuliatorių.
Iš įrenginio byra šiltos šiaudų granulės. Per darbo dieną jų
pagaminama iki 3 tonų.
A.Vaičiūnas iš pradžių savo namuose ketino pastatyti specialiai
šiaudų granulėms deginti pritaikytą katilą. Bet tokios minties atsisakė, kai
pasidomėjo kaina.
Pasak ūkininko, specialios krosnys kūrenti šiaudų granulėmis
gaminamos ir Lietuvoje, bet yra brangios. Ką jau kalbėti apie užsienietiškas.
„Man buvo gaila pakloti apie 16 tūkstančių litų, tad nutariau
tiesiog patobulinti savo malkomis kūrenamą katilą „Kalvis“ – prie jo primontavau
specialų degiklį“, – „Sekundei“ pasakojo ūkininkas.
A.Vaičiūnas pirko švedų gamybos degiklį. Lietuvoje toks
kainuoja apie 2 tūkstančius eurų, tačiau sumanus ūkininkas rado būdą įsigyti
pigiau.
A.Vaičiūnas patobulintą katilą sujungė su savadarbe talpykla
granulėms. Iš jos granulės automatiškai patenka į krosnį. Šeimininkui tereikia
tik nustatyti atitinkamą temperatūrą ir daugiau gali nejudinti rankų.
„Užpildęs talpyklą granulių, gali į katilinę neiti savaitę, dvi
ar mėnesį – tai lemia talpyklos dydis. Granulėmis pakūrenus savaitę, lieka
mažiau kaip pusė kibiro pelenų“, – aiškino vyras.
Palaikoma pastovi temperatūra
Anksčiau malkomis namus šildęs A.Vaičiūnas šį sezoną
džiaugiasi, kad nebereikia lakstyti į katilinę, kad ryte kambariuose lygiai taip
pat šilta, kaip ir atsigulus vakare.
Mat šildant granulėmis namuose palaikoma pastovi temperatūra.
A.Vaičiūnas geriausiai jaučiasi, kai kambariuose būna 20–21 laipsnis
šilumos.
Apšildyti didžiuliam namui jis per dieną sunaudoja apie 50–60
kilogramų granulių. Ūkininko teigimu, namo šildymas jam atsieina pigiai, nes
pats gaminasi kurą. A.Vaičiūnas mano, kad apšildyti būstą šiaudais nebrangu ir
tiems, kurie jį perka.
„Žinoma, viskas priklauso nuo namo šilumos varžos. Jeigu sienos
apšiltintos, langai, durys sandarūs, kuro sunaudojama mažiau, jeigu ne –
daugiau. Manau, kad vidutinio dydžio, maždaug 150 kvadratinių metrų, namui
apšildyti per sezoną reikėtų apie 4–5 tonų šiaudų granulių“, – kalbėjo jis.
A.Vaičiūnas toną granulių parduoda už 400 litų.
Ūkininkas sutinka, kad šiaudų briketai yra truputį brangesnis
kuras nei malkos. Bet granulės pranašesnės už malkas tuo, kad jas naudoti
patogiau, nereikia didelių saugyklų. Šiaudų granulėms galima naudoti malkomis
kūrenamus katilus.
Kadangi granulės į katilą tiekiamos automatizuotai, pagal
šilumos poreikį, tai yra ekonomiška. Šiaudų kuras pigesnis nei gamtinės dujos.
Ekologiškas kuras
Ekologiško ūkio savininkui A.Vai-čiūnui aktualu tai, kad
šiaudai – gamtinis kuras: atmosferoje nepadidėja anglies dvideginio kiekis.
Moksliškai įrodyta, kad deginant šiaudus skleidžiamas anglies dvideginis yra
kompensuojamas anglies dvideginiu, absorbuojamu, kai javai auga.
Šiaudų pelenus galima panaudoti kaip trąšas. Juose yra naudingų
medžiagų: magnio, kalio, fosforo, kalcio.
A.Vaičiūnas jau sulaukė kelių ūkininkų, susidomėjusių šia kuro rūšimi,
skambučių. Vienas Trakų rajono gyventojas pasišovė pas jį atvažiuoti ir pats
savo akimis pamatyti, kaip gaminamos šiaudų granulės.
Plačiau skaitykite 2010 m. sausio 7 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Gamtos dovana. Užuot šiaudus
palikęs pūti laukuose, A.Vaičiūnas pradėjo jais šildyti namą.
