Psichikos ligomis sergančių asmenų, kuriems nustatytas neveiksnumas ar dar norima jį nustatyti, artimiesiems ir giminėms, kurie dažniausiai tai ir inicijuoja, teks susitaikyti, kad tik išimtiniais atvejais jie galės ligonio gyvenimą ir turtą tvarkyti taip, kaip jiems atrodo geriausia.
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja neveiksnumo nustatymo tvarka, pagal kurią asmens veiksnumas galės būti ribojamas arba asmuo galėtų būti pripažintas neveiksniu tik tam tikrose srityse, pavyzdžiui, gebėjimo tvarkyti savo turtinius ir finansinius reikalus, gebėjimo pasirūpinti savo sveikata ir buitimi, darbinių santykių srityje ir kt.
Globėjas bus skiriamas tik tos srities, kurioje žmogus pripažįstamas neveiksniu, t. y. kurios jis negali suprasti ir valdyti, tačiau tai nereiškia, kad ligonis praras galimybę veikti tose srityse. Tai jis galės daryti gavęs globėjo ar rūpintojo sutikimą.
Kitose srityse, kur jo veiksnumas neapribotas, jam bus palikta teisę elgtis savarankiškai. Sritį ar jų sąrašą, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, nurodys teismas, atsižvelgdamas į socialinio darbuotojo, o nuo 2017 metų – į specialių komisijų prie savivaldybių išvadą.
Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiks arba jo sveikata labai pagerės, jis galės būti pripažintas veiksniu toje srityje, kurioje jo veiksmai buvo apriboti.
Tokia pat tvarka galios ir dėl riboto veiksnumo nustatymo. Iki šiol psichiškai neįgalus žmogus galėjo būti pripažintas tik visiškai neveiksniu arba veiksniu arba ribotai veiksniu. Toks statusas faktiškai jį lydėdavo iki gyvenimo pabaigos, nebent jo globėjai geranoriškai kreipdavosi į teismą dėl veiksnumo nustatymo, tačiau tokie atvejai būdavo labai reti.
Neveiksniu pripažintas žmogus neturėjo teisės pats kreiptis į teismą dėl veiksnumo atkūrimo. Turinčių turto neveiksnių asmenų giminės tuo naudojosi.
„Dauguma čia gyvenančių neveiksnių žmonių pas mus atvyko jau neturėdami jokio turto“, – „Sekundei“ tvirtino Jotainių socialinės globos namų direktorius Kęstutis Mikalauskas.
Iš 200 šios įstaigos globotinių neveiksniais yra pripažinti 72. Nuo šiol visų jų neveiksnumas bus peržiūrėtas. Be to, jie patys turės teisę kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo. Tad globėjai, turintys interesų, kad asmuo liktų neveiksnus, nebegalės piktnaudžiauti jo bejėgiškumu.
Jotainių socialinės globos namų direktorius neabejoja, kad dalies jų statusas tikrai pasikeis, kai kurie įgis ir teisę balsuoti per Seimo, savivaldos rinkimus.
K. Mikalauskas naują neveiksnumo nustatymo tvarką vertina teigiamai. Pasak jo, toli gražu ne visi neveiksniais pripažinti žmonės tokie ir yra visose srityse ir iki pat savo gyvenimo galo.
Jotainių socialinės globos namai kasmet kreipdavosi į teismą dėl dviejų trijų globotinių veiksnumo atkūrimo.
„Jeigu matome, kad žmogaus sveikatos būklė yra gana gera, kad jis pats galėtų priimti vienokius ar kitokius sprendimus, kodėl už jį turėtų spręsti kiti? Kodėl žmogui pačiam neleisti tvarkytis taip, kaip jam atrodo geriau?“ – kalbėjo direktorius.
K. Mikalauskas prisiminė kuriozinį atvejį, kai teismą pavyko įtikinti, kad neįgaliam asmeniui gali būti atkurtas veiksnumas, o jo advokato, turėjusio atstovauti kliento interesams, – ne.
Reviziją pradės savivaldybės
Nauja neveiksnumo nustatymo tvarka palies ne tik tuos asmenis, kuriems jis bus nustatomas nuo šių metų sausio, bet ir tuos, kuriems jis jau nustatytas, nesvarbu, ar tai buvo prieš 10, ar 20 metų.
Visi teismo sprendimai, priimti iki 2016 metų sausio 1 dienos, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turės būti peržiūrėti per dvejus metus.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako, kad tai bus pradėta daryti jau šį mėnesį. Savivaldybei teks paskirti socialinius darbuotojus, kurie vertins neveiksniais pripažintų asmenų būklę.
Kad nebūtų šališkumo, to daryti negalės nei rajono Savivaldybės administracijos, nei seniūnijų socialiniai darbuotojai. Rajone šis atsakingas darbas teks Ramygalos socialinių paslaugų centro socialiniams darbuotojams, kurių kompetencija atitiks nustatytus reikalavimus (aukštasis išsilavinimas, darbo patirtis).
A. Paškevičienė suskaičiavo, kad jiems teks peržiūrėti 252 gyventojų, tarp jų ir Jotainių socialinės globos namų, neveiksnumą. Be to, teks vertinti ir gyventojų, kuriems bus pirmą kartą nustatomas neveiksnumas, būklę, gebėjimus.
Socialiniai darbuotojai vadovausis klausimynu, kuriame – apie šimtas klausimų.
Didelė atsakomybė
Vedėja neslepia, kad naujos tvarkos įgyvendinimas kelia nerimą.
„Būklę vertinsiantiems socialiniams darbuotojams teks labai didelė atsakomybė. Jie bus atitraukti nuo savo tiesioginio darbo. Papildomų lėšų mokėti jiems už darbą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nenumatė“, –„Sekundei“ teigė A. Paškevičienė.
Jei nebus socialinių darbuotojų išvados, teismai negalės priimti sprendimo dėl asmens neveiksnumo.
Ateityje savivaldybėse turės būti sudarytos neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisijos, į jas įeis administracijos atstovas, socialinis darbuotojas, gydytojas psichiatras, žmogaus teisių gynėjų atstovas.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas, „Sekundės“ paklaustas, ar jau rengiasi gyventojų, kuriems nustatytas neveiksnumas, peržiūrai, atsakė, kad tai reikės daryti tik nuo 2017 metų. Paklaustas, ar miestui ir rajonui galioja skirtingos tvarkos, jis patikino, kad jiems tuo reikės rūpintis tik kitąmet.
„Reikės sudaryti komisiją, kuri ir vertins“, – aiškino jis.
V. Michailovas negalėjo atsakyti, kiek mieste yra gyventojų, kuriems nustatytas neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Vedėjo teigimu, tokia informacija disponuoja Centrinė hipoteka.
Inga SMALASKIENĖ
