Artėjant Tarptautinei kultūros paminklų apsaugos dienai,
Panevėžyje buvo organizuota tarptautinė konferencija, skirta kultūros paveldo
vertės ir svarbos supratimui. Ji į “Romantic” viešbučio konferencijų salę
sukvietė nemažą būrį žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su kultūra, jos
vertybių išsaugojimu. Renginyje pranešimą skaitė ir miesto meras Vitas Matuzas.
Dėl išvykos į užsienį pasveikinti konferencijos dalyvių negalėjo atvykti kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, tačiau ministerijai atstovavo valstybės sekretorė Diana Paknytė.
Lietuvių paveldosaugininkams ir su šia sritimi susijusiems valdininkams savo šalies patirtį atvyko atskleisti svečiai iš Belgijos: Valonijos regiono Europos paveldo dienų koordinatorius Emanuelis Vanderhaidenas (Emmanuel Vanderhayden) bei šio regiono kultūros paveldo instituto generalinis direktorius Fredis Joris (Freddy Joris). Kadangi Valonijos provincijos patirtis aktualizuojant kultūros paveldo visuomenėje vertes plačiai žinoma Europoje, belgai buvo paprašyti pasidalyti ja atskleidžiant ir aktualizuojant kultūros vertę, atgaivinant kultūros paveldą ir jį siejant su vietinių bendruomenių veikla.
Neatsitiktinai buvusiame istoriniame malūne surengta konferencija, pasak jos vedėjo ir Europos paveldo dienų programos koordinatoriaus Lietuvoje Alfredo Jomanto, organizuota tam, kad būtų tinkamai pasirengta Europos paveldo dienoms paminėti ir kartu susieita pasikalbėti, padiskutuoti apie reikalus bei šių metų darbus, aptarti Lietuvos paveldo įnašo.
Prieš 15 metų Europos paveldo dienas paskelbus oficialia Europos Tarybos programa, kurios įgyvendinimu privalo rūpintis visos šios Tarybos valstybės narės, Lietuvai irgi būtina supažindinti plačiąją visuomenę su kultūros paveldu, padėti suvokti kultūros vertes, skleisti per dešimtmetį sukauptą lietuvišką paveldosaugos bei paveldo pažinimo patirtį. Taigi ir ši konferencija organizuota kaip vienas iš Europos paveldo dienoms skirtų projektų.
Miesto meras V.Matuzas pranešime apie kultūros paveldo reikšmę regioninėje politikoje pažymėjo, kad Aukštaitija – vienas didžiausių Lietuvos regionų, į kurį įeina ir Panevėžys. Mūsų miesto Savivaldybė kasmet įgyvendina įvairias su kultūros paveldu susijusias programas, viena pirmųjų šalyje patvirtino nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos planą. Pernai, anot V.Matuzo, kultūros vertybių reikalams ir jų tvarkymui iš miesto biudžeto buvo skirta 400 tūkst. Lt. 180 tūkst. Lt šiam reikalui skyrė Kultūros paveldo departamentas, 186 tūkst. Lt – Vyriausybė. Vienu iš svarbiausių atliktų darbų meras pavadino vokiečių karių palaikų perkėlimą iš J.Balčikonio gimnazijos stadiono į Klaipėdos kapines.
Miesto vadovas pažymėjo, kad kultūros vertybės yra tvarkomos savininkų ir valdytojų lėšomis. Jis akcentavo žydų kultūros paveldo aktualumą Panevėžyje, mokyklų dalyvavimą įvairiuose Kultūros paveldo departamento organizuojamuose konkursuose.
Kaip ES regionų komiteto narys, V.Matuzas pareiškė nematantis Lietuvoje aiškiai nubrėžtų paveldosaugos strategijos sričių, įžvelgiantis, kad jos sistema kuriama neturint rimto pagrindo.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Daugiamete paveldosaugos patirtimi į Lietuvą atvykę pasidalyti belgai (pirmoje eilėje) susikaupę klausėsi ir lietuvių pateiktos informacijos.
