Kadaise gegužinės kaime buvo kur kas daugiau nei vakaronė su muzika ir šokiais.
Čia užsimegzdavo draugystės, gimdavo meilės istorijos, sukdavosi poros.
Nors ši tradicija seniai nugrimzdo į praeitį, Panevėžio rajono kaimai ją bando prikelti naujam gyvenimui.
Geležiuose ir Įstricoje vėl gegužinėse skamba liaudies muzika, sukasi šokėjai ir atgyja senieji žaidimai – taip mėginama susigrąžinti ne tik primirštą paprotį, bet ir bendrystės jausmą.
Vyresniesiems šiltus, nostalgiškus jausmus sukeliančios gegužinės Lietuvoje atsirado XIX amžiaus pabaigoje.
Tuomet taip vadinti jaunimo pavasariniai ir vasaros susibūrimai po atviru dangumi, dažniausiai su muzika, šokiais, dainomis, kartais ir vaidinimais.
Jos tapdavo ne tik pasilinksminimo, bet ir bendravimo vieta. Neretai gegužinėse jaunimas surasdavo ir antrąją pusę.
Sovietmečiu nunykusią tradiciją dabar bandoma gaivinti Panevėžio rajone.
Antrus metus gegužinės organizuojamos apie 300 gyventojų turinčiuose Geležiuose.
Visą straipsnį skaitykite birželio 3 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
Pastumdinės jaunimas žolės ir kaifo tarp močiučių ir diedulių. Rasis ristynės ant žolės tarp dviejų vyrų ir moteriškos…ietras