Kovo 7 – 8 dienomis Atėnuose vykusiame Europos aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavusi Lietuvos delegacija, kurios sudėtyje buvo ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, parsivežė gerų žinių. Graikijos sostinėje aukščiausio rango ES politikai sutarė, kad sprendimai, įtakojantys kiekvienos šalies žmonių gyvenimą, turi būti ne nuleidžiami iš viršaus, o inicijuoti vietos savivaldybių, regionių.
Panevėžio rajono meras P.Žagunis ir jo kolegos, Lietuvos delegacijos nariai, Atėnų aukščiausio lygio susitikime išgirdo žinių, jog savivaldybėms ir regionams bus suteikta daugiau teisių ir galių.
Žada suteikti daugiau teisių
Kitaip sakant, kad pačios savivaldybės ir regionai turėtų teisę spręsti, kaip panaudoti joms skirtas lėšas.
Europinio valdymo tobulinimas, stiprinant vietos ir regionių valdžių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese buvo viena svarbiausių susitikimo temų.
ES vietos ir regionų valdžios insitucijoms atstovaujantis Regionų komitetas priėmė Atėnų deklaraciją, kurioje išdėstytas septynių punktų valdymo reformos planas.
„Jeigu Atėnuose priimti spendimai būtų įgyendinti praktikoje, galėtume žymiai racionaliau tvarkytis vietoje, panaudoti pinigus tam, kam labiausiai reikia“, – sakė Europos Regionų komitete dirbantis P.Žagunis.
Dabar panevėžio rajono savivaldybė neturi galimybės pati spręsti, kaip panaudoti ją per ministerija spasiekiančias lėšas. Iš aukščiau nuroodoma, kokius darbus atlikti už skirtus pinigus.
Jeigu skiria lėšų, pavyzdžiui, naujam psichikos sveikatos centrui, tai Savivaldybė jį ir turi kurti, nesvarbu, kad jai galbūt psichikos sveikatos priežiūros paslaugas racionaliau būtų pirkti iš miesto. Jeigu pinigai skirti upės valymui, jų nevalia panaudoti tvenkinio iškasimui, jeigu skirti kelio asfaltavimui, jų negalima skirti mokyklos remontui, nors ši ir būtų begriūnanti.
Nepanaudojus skirtų lėšų numatytiems, bet ne pirmo būtinumo darbams, jos tiesiog grįžta atgal.
Rajono mero teigimu, jeigu savivaldybėms ir regionams, atsižvelgus į vietos gyventojų poreikius, bendruomenių prašymus ir pasiūlymus, būtų leista pinigais disponuoti savo nuožiūra, atsirastų galimybė ūkiškiau tvarkytis.
„Tegu savivaldybės taryba ir dvi tris dienas diskutuoja, ginčijasi, kaip panaudoti pinigus, svarbiausia, kad būtų priimtas naudingiausias žmonėms sprendimas“, – pabrėžė jis.
Mažesnes savivaldybes netenkina dabartinė situacija, kai investicijos yra koncentruojamos didžiosiose savivaldybėse, todėl didėja atotrūkis tarp miestų ir rajonų.
Nerimą kelia žmonių nepasitenkinimas
Europoje taip pat yra dideli skirtumai tarp atskirų regionų. Vienur žmonės gyvena labai sunkiai, daug jų neturi darbo, kitur pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis.
Kad taip neturėtų būti, pripažino ir Atėnų aukščiausio lygio susitikime kalbėjęs Europos regionų komitetopirmininkas Ramonas Luisas Valcarcelo Siso.
„Būtina nedelsiant persvarstyti pasirinktą kryptį ir sudaryti miestams i rregionams daugiau galimybių dalyvauti kuriant straategiją ir prisiimti atakomybę“, – mano P.Žagunis.
Aukšto rango politikai ir ekseprtai sutarė, kad ES augimas ateityje priklausys būtent nuo aktyvesnio vietos ir regionio valdžios institucijų dalyvavimo priimtant spendimus.
Dvi dienas trukusiame susitikime, kuriame dalyvavo ir „Sekundės“ korespondentė, taip pat buvo daug kalbama apie ekonomikos augimo perspektyvas, nedarbo mažinimo galimybes, regionų konkurencingumo skatinimą ir kt.
Graikijos delegacijos pirmininkas Ioannis Sgouros kalbėjo, kad dar niekada anksčiau Europos Sąjungos gyventojai nedemonstravo tokio nepasitenkimo, kaip dabar. Pasak jo, Europoje yra 28 mln bedarbių, tad nedarbas, skurdas yra rimti iššūkiai ES.
Jis siūlė priimti sprendimus, kurie sugrąžintų žmonių pasitikėjimą Europos sąjunga, nutildytų euroskeptikus.
Šokiravo skaičiai apie nedarbą
Krizę išgyvenančioje Graikijoje žmonių nuotaikos gana pesimistiškos, nors vietos politikai ir kalba apie kilimą iš duobės.
Pavyzdžiui, Lietuvos delegacijos narius pavėžėjęs taksistas skundėsi, kad anksčiau maždaug 2 tūkst eurų siekęs vidutinis atlyginimas sumažėjo per pusę, išaugo mokesčiai.
‚Anksčiau man taksisto licencija neribotam terminui kainavo 65 tūkstančius eurų, dabar – per 80 tūkstančių. Be to, iš manęs atskaičiuoja žymiai daugiau mokesčių“, – dejavo graikas.
Lietuvius šokiravo ir oficiali informacija apie nedarbą Graikijoje. Šioje šalyje nedarbo lygis siekia 30 proc, o tarp jaunimo – net 50 proc.
Inga SMALSKIENĖ, specialiai „Sekundei“ iš Atėnų
