Didžiajai daliai ūkių labiausiai prieinamos yra tiesioginės išmokos, kompensacinė parama ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir pusiau natūriniams ūkiams. Žemės ūkio augalams nuo 2004 iki 2006 metų tiesioginės išmokos padidės 28 procentais, kaupiamosioms kultūroms, sodams ir uogynams – 57 procentais. Linams bus mokamos 100 procentų Europos Sąjungos tiesioginių išmokų. Tiesioginės išmokos už skerdžiamus suaugusius galvijus 2006 metais numatomos mažesnės. Tačiau už juos augintojai gaus didesnę paramą pašarams. Todėl jiems skiriama parama vidutiniškai išaugs maždaug 26 procentais.
Didesnė parama bus ir pieno ūkiams. Skaičiuojant su parama žoliniams pašarams, pernai už melžiamą karvę buvo mokama 58 procentai, o 2006 metais bus mokama 2,7 karto daugiau negu 2003 metais. Augalininkystės sektorius gauna daug didesnę paramą, negu iki įstojimo į Europos Sąjungą. 2004-2006 metų tiesioginių išmokų sistema išlaiko ankstesniųjų metų paramos kryptį: labiausiai remiami mėsinių ir kitų veislių galvijų auginimo bei pienininkystės ir galvijų ūkiai.
Tiesioginių išmokų dydžiai skirtingo ūkininkavimo tipo ūkiams skiriasi maždaug du kartus. Vieno tipo ūkiai už 2004 metus gaus maždaug 239 litus už hektarą, kiti – maždaug 529 litus už hektarą. Panašus skirtumas prognozuojamas ir 2006 metais: nuo 321 iki 644 litų už hektarą. Mažiau palankiose ūkininkauti tinkamose vietovėse dirbantys žemdirbiai už 2004 metus gaus nuo 0,4 iki 2 kartų, o labai nepalankiose ūkininkauti vietovėse – nuo 0,5 iki 2,5 karto didesnes išmokas negu žemdirbiai vidutiniškai palankiose ūkininkauti vietovėse.
Labiausiai apsimokės specializuoti galvijų ūkiai
Kompensacinėmis išmokomis mažiau palankių ūkininkauti vietovių regionui siekiama mažinti pajamų skirtumus, išsaugoti gyvybingas bendruomenes, mažinti gyventojų grupių socialinius skirtumus.
Gamybinės veiklos prognozės rodo, kad mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse labiau apsimokės plėtoti specializuotus galvijų ūkius. Smulkieji ūkiai gaus ne tik tiesiogines išmokas ir kompensacinę paramą. Jei dalį ūkyje pagamintos produkcijos jie parduos rinkoje ir sugebės įrodyti savo veiklos ekonominį gyvybingumą, penkerius metus galės gauti kiekvienais metais 3 tūkstančių 500 litų paramą. Ši parama sudarys palankias sąlygas pamažu tapti konkurencingais ūkiais.
Pagrindine ir patikimiausia veikla išliks pienininkystė
Pelnas iš žemės ūkio veiklos dėl didesnių pieno ir galvijų supirkimo kainų, palyginti su 2003 metais, 2004 metais prognozuotas maždaug dukart didesnis. Tuo tarpu javų ūkiuose dėl mažėjančių kainų ir brangstančių gamybos išlaidų buvo prognozuojamas mažesnis pelnas. Siauros specializacijos karvių žindenių ūkiuose 2006 metais gamyba gali išlikti nuostolinga. Auginant žindenes, darbo sąnaudos nėra didelės, tad reiktų verstis ir kita, pelningesne veikla. Visų ūkininkavimo tipų ūkių pajamose tiesioginių išmokų dalis didėja ir sudaro nuo 35 iki 86 procentų. Palyginus įvairios specializacijos ūkių pelną, matyti, kad šalies ūkiams iki 2006 metų pagrindine ir patikimiausia veikla išlieka pienininkystė. Mišrios gamybos ūkiuose didžioji pelno dalis taip pat gaunama parduodant pieną bei daržoves.
Galės pelningai ūkininkauti
Parama mėsinių veislių karvėms ir buliams, nors ne taip sparčiai, kaip norėta, vis dėlto paskatino auginti daugiau galvijų. Tuo labiau kad Lietuvos sąlygos tam yra palankios. Pas mus yra dideli pievų ir ganyklų plotai, maždaug pusę žemės ūkio naudmenų sudaro mažiau palankios ūkininkauti vietovės, tinkamos auginti galvijus ir avis. Tai buvo lemiamas veiksnys, renkantis 2004-2006 metų tiesioginių išmokų schemą: ji skirta gyvulininkystės plėtrai.
Šalyje vyrauja pienininkystės, galvijų ir mišrūs, esant nemažam galvijų skaičiui, ūkiai. Tad didesnė žemdirbių dalis, gavusi tiesiogines išmokas, galės pelningai ūkininkauti. Prognozuojamas kviečių kainos sumažėjimas ir materialinių bei darbo išteklių pabrangimas turės neigiamą įtaką augalininkystės ūkių pajamoms. Tiesioginės išmokos kompensuos gamybos išlaidas, tad javų, rapsų ūkiai galės vidutiniškai gauti 300-320 litų iš hektaro pelno.
Išlygins pajamų skirtumus
Kompensacinė parama ūkininkaujantiesiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse išlygins didelius pajamų skirtumus. Šių regionų žemdirbiai galės rinkoje prilygti tiems, kurie ūkininkauja vidutinėse ar net gerose žemėse. Šio regiono žemdirbiams palankiausia plėtoti mėsinę galvijininkystę.
Bendras pelnas, be tiesioginių išmokų, skirtingos specializacijos ūkiuose mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse 2004-2006 metais būtų 1,6 – 2,4 karto mažesnis, negu ūkininkaujančiųjų vidutinėmis sąlygomis. Tačiau kompensacinė parama – 195 litai iš hektaro – šį skirtumą sumažina ir jis neviršija 20 procentų. Karvių žindenių ūkiuose nuostolingą veiklą padengia kompensacinė parama. Tad mažiau palankių ūkininkauti vietovių ūkininkai grynųjų pinigų gauna daugiau negu ūkininkaujantieji vidutinio palankumo žemėse. Pienininkystės – galvijininkystės, galvijų penėjimo, karvių žindenių ir mišrios gamybos ūkių veiklos analizė rodo, kad tiesioginės išmokos kompensacinė parama palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusiems ūkio subjektams leidžia tapti beveik lygiaverčiais gamybos ir rinkos dalyviais. Europos Sąjungos tiesioginės išmokos ir kompensacinė parama palankesnes sąlygas ūkiui plėtoti sudaro stambesniems negu penkių hektarų ūkiams. Smulkiuose ūkiuose perspektyvu verstis daugiau rankų darbo reikalaujančia veikla: auginti sunkiuosius kalakutus, triušius, kailinius žvėrelius, vaistinius bei prieskoninius augalus, uogas, miškinguose vietovėse – elnius. Auginant netradicinius augalus, darbo sąnaudos hektarui išauga nuo 614 iki 2 tūkstančių 300 valandų. Iš jų maždaug 90 procentų tenka rankų darbams. Mišrios gamybos ūkiuose Lietuvos žemdirbiai pagamina tik maždaug 18 procentų penkiolikos Europos Sąjungos šalių bendrosios žemės ūkio produkcijos vienam hektarui dirbamos žemės. Žemą gamybos lygį šalyje lemia nepakankamas darbo našumas.
Parengė J.Pukšta
