Dėl ketvirtą mėnesį veikiančio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo netyla skandalai, skelbia dienraštis “Kauno diena”. Šiuo įstatymu besivadovaujantys medikai kartais laiku nesuteikia pagalbos traumą patyrusiam paaugliui, nes nėra tėvų parašo, neleidžia reanimacijoje mirusios ligonės artimiesiems susipažinti su ligos istorija, nes nėra mirusiosios sutikimo teikti informaciją.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos nuostata, pasak dienraščio, nesikeičia: įstatymas geras, tik reikia jį tinkamai įgyvendinti. Tačiau nemažai pacientų ir medikų įsitikinę, kad šį teisės aktą reikia tobulinti.
Kad įstatymas taisytinas, įsitikinusi Kauno Šančių poliklinikos direktorės pavaduotoja Giedra Kvedaravičiūtė. Anot jos, su šio įstatymo netobulumu susiduriama beveik kasdien – ypač tais atvejais, kai tenka gydyti vaikus.
“Mums siūlo vadovautis sveiku protu, ir niekas nepasako, kaip tam tikrose situacijose elgtis. Pavyzdžiui, ką daryti, kai į polikliniką vaiką atveda močiutė? Dirbantys tėvai dažniausiai negali atvykti kartu su vaiku. Mes kol kas rizikuodami, prisiimdami atsakomybę, suprasdami dirbančius tėvus ir matydami, kad vaikui tikrai reikia pagalbos, jį priimam, apžiūrim, gydom. Tai darome vadovaudamiesi žmoniškumu, bet taip pažeidžiame įstatymą”, – dienraščiui sakė G. Kvedaravičiūtė. Pagal įstatymą, nepilnamečių priėmimo metu turi dalyvauti tėvai ar globėjai arba turi būti jų sutikimas.
Dienraštis primena, jog neseniai kilo triukšmas, kai Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centre krauju plūstantis ir skausmą kenčiantis, sulaužytu nosies kaulu trylikametis Žydrūnas apie pusantros valandos nesulaukė medikų pagalbos, nes ištiktas šoko negalėjo prisiminti tėvo telefono numerio. Be tėvų parašo medikai vaiko negydė. Tai buvo padaryta tik suradus tėvą, kuris parašu turėjo patvirtinti sutinkąs, jog medikai apžiūrėtų vaiką.
Tuomet Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro chirurgas nemažai parašų reikalaujantį Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą pavadino “durnyste”.
Anot “Kauno dienos”, šis ir kiti atvejai liudija, kad įstatymo įgyvendinimas sukuria absurdiškas situacijas, kuriose nukenčia pacientai.
Po pirmojo skandalo sausio mėnesį sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga tvirtino, kad sveikatos priežiūros darbuotojai turi vadovautis galiojančiais teisės aktais bei protingumo kriterijais, lanksčiai elgtis įvairiomis situacijomis. “Svarbiausia – paisyti paciento interesų”, – tuomet tvirtino ministras Ž.Padaiga.
Metų pradžioje dar buvo svarstoma, jog galbūt reikėtų taisyti neseniai priimtą įstatymą, tačiau labai greitai valdininkai ėmė tvirtinti, kad įstatymas geras, pažangus, gina ligonių teises, o daugiausiai problemų esą kyla dėl perdėto gydytojų uolumo ir noro apsidrausti.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė mano, kad įstatymas palankus ligoniams. “Tačiau kartais jo taikymas nuklysta į kažkokius kraštutinumus, – teigė ji. – Manau, kad gydytojai perlenkia, reikalaudami ligonių pasirašyti kiekvieną kartą atėjus į polikliniką gydytis, net jeigu reikia tik recepto. Visai kitas dalykas, jei prašoma pasirašyti prieš operaciją ar kitą rimtą intervenciją. Kitais atvejais kyla įtarimas, kad, bijodami atsakomybės, medikai taip bando apsidrausti”, – tvirtino pacientų organizacijos vadovė.
Sveikatos apsaugos viceministras Rimantas Šadžius “Kauno dienai” tvirtino, jog įstatymo tobulinti nereikia – tereikia jį vykdyti.
“Jei iš tiesų nutiko taip, kaip buvo aprašyta spaudoje, ir jei medikai atsisakė suteikti kraujuojančiam paaugliui pagalbą dėl to, kad nėra tėvų parašo, tai yra tiesioginis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pažeidimas. Būtinąją pagalbą privaloma suteikti ir be vaiko atstovų sutikimo, – teigė viceministras.
ELTA
