Pradelstos skolos verčia emigruoti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) pripažino, jog Europos Sąjungos teismų sprendimai dėl fizinių asmenų bankroto turi būti pripažįstami ir Lietuvoje. Kol Seimas nėra priėmęs fizinių asmenų bankroto įstatymo, AT sprendimas gali paskatinti su skolomis nesusitvarkančius gyventojus emigruoti.
Kelerius metus parlamentarų vartomi fizinių asmenų bankroto įstatymo variantai, šiemet pagaliau turėtų pasiekti Seimo plenarinių posėdžių salę. Pagrindinio įstatymą nagrinėjusio Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas teigė, jog komitetas savo darbą beveik baigė – dėl įstatymo turės apsispręsti frakcijos.
Tačiaum parlamentaro teigimu, Aukščiausiojo Teismo sprendimas gali pristabdyti įstatymo įgyvendinimą Lietuvoje: „Tai, kad leidžiama bankrutuoti užsienyje, gali pristabdyti priėmimą – juk jei jau suteikiama galimybė, kam mums reikia mūsų įstatymo?“
Remiantis dabartiniu įstatymo projektu, bankrutuoti būtų galima asmenims, kurių pradelstos skolos viršija 20 tūkst. litų. Šiuo metu šią ribą viršijančių skolininkų šalyje – 8,5 tūkstančio. Ūkio ministro Rimanto Žyliaus Seimo pateiktame rašte teigiama, jog įstatymas per metus leistų bankrutuoti maždaug tūkstančiui fizinių asmenų.
Papildomos išlaidos valstybei
Advokatas Gediminas Žlioba, advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ teisininkas, tikina šiuo metu turintis dvi dešimtis klientų, išvykusių ar besiruošiančių išvykti bankrutuoti svetur. Anot jo, Lietuvoje galėtų būti apie kelis tūkstančius, pasiruošusius išvykti dėl galimybės bankrutuoti.
„Suintensyvėjimas jaučiasi nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio. O tie, kurie vis dar abejojo, po Aukščiausiojo Teismo sprendimo nuspręs galutinai, manau turėsime dar daugiau klientų“, – įsitikinęs G. Žlioba.
Advokatų kontora „Žlioba & Žlioba“ padėjo bankrutuoti vienai pirmųjų lietuvių užsienyje – Mildai Špakauskaitei, turėjusiai 400 tūkst. litų siekiančių įsiskolinimų. Didžiojoje Britanijoje bankrutavusios lietuvės istorija, paviešinta praėjusių metų pabaigoje, pradėjo masinti taip pat pasielgti dešimtis kitų lietuvių.
Manoma, jog šiuo metu Didžiojoje Britanijoje, kur sąlygos fiziniam bankrotui palankiausios, gali būti apie tris dešimtis bankrutuoti pasiruošusių lietuvių. Populiari ir Latvija, kur jau yra bankrutavę du lietuviai, dar bankroto siekia apie 15 tautiečių.
Siekiantys bankrutuoti Didžiojoje Britanijoje ar Latvijoje turi ten deklaruoti savo gyvenamąją vietą, mažiausiai pusmetį dirbti ir mokėti mokesčius, tada gali kreiptis dėl galimybės bankrutuoti. Bankroto procedūra Didžiojoje Britanijoje trunka nuo pusmečio iki dvejų metų, tuo metu Lietuvoje, pagal dabar svarstomą įstatymo projektą, procedūra truktų iki penkerių metų. Latvijoje šiuo metu maksimalus terminas – ketveri metai.
Didžiojoje Britanijoje praėjus metams po bankroto paskelbimo daugelis skolų nurašoma, tačiau bankroto administratoriai gali reikalauti mokėti skolas trejus metus nuo bankroto paskelbimo datos.
Bankroto procedūros vykdymo laikotarpis gali būti pagrindinė priežastis, kodėl net ir įsigaliojus lietuviškam įstatymo variantui, patrauklesne šalimi atsikratyti skolų išliks Didžioji Britanija.
Aktualiausia – verslininkams
Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas numato, jog Lietuvoje teisę bankrutuoti turi asmuo, kurio pradelstos skolos viršija 20 tūkst. litų. Kreditų biuro „Creditinfo“ nuomone, įvertinus tai, kiek kainuotų administruoti oprocedūrą, bankrutuoti apsimoka turintiems didesnes nei 50 tūkst. litų skolas,
„Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu 50 tūkst. litų viršijančias pradelstas skolas turi 5,4 tūkst. asmenų. Bendra jų skola sudaro 2,21 mlrd. litų. Iš įsiskolinusių asmenų 37 proc. yra įmonių vadovai, akcininkai ar valdybos nariai, kurių asmeninėmis lėšomis, paskolomis ar laidavimais vykdyta įmonių plėtra. Jų bendras įsiskolinimas – 1,25 mlrd. litų.
