Nemažos dalies santaupų šalies gyventojai nė nesivargina paversti indėliais. Nieko nuostabaus – juk už juos šiuo metu mokami tik trupiniai. Bankai ir finansų ekspertai siūlo naujų taupymo alternatyvų.
Praėjusių metų pabaigoje taupantys žmonės sulaukė malonios staigmenos, bet to greičiausiai net nepastebėjo: populiariausi metų trukmės indėliai pradėjo duoti realią grąžą. Nors palūkanos rekordiškai žemos ir didesniuose skandinaviškuose bankuose šiuo metu nesiekia nė 1 proc., šalies infliacijos rodiklis pastaraisiais mėnesiais sumenko. Tai ir nulėmė, kad ši konservatyvi taupymo priemonė ėmė duoti grąžą.
Vis dėlto toks pokytis panašus į išimtį, kuri atsirado dėl gyventojams palankių veiksnių, o ne į ilgalaikę tendenciją. Be to, atrodo, kad nei „popierinė“, nei reali apie 1 proc. per metus siekianti grąža nedomina didžiosios dalies žmonių.
Lietuvos bankas vasarį pristatydamas finansų įstaigų veiklos rezultatus pabrėžė, kad 2013 m. pabaigoje šalies bankuose laikoma indėlių suma pasiekė visų laikų rekordą ir viršijo 47 mlrd. litų. Įdomumo dėlei galima pridurti, kad prie tokio rezultato labiau prisidėjo privačių asmenų indėliai. Didžioji dalis šių santaupų buvo laikomos tiesiog einamosiose sąskaitose.
Dėl tokios šalies gyventojų elgsenos neišvengiamai nuvertėja santaupos ir per ilgesnį laikotarpį gali atnešti nemažų nuostolių. „Tarkime, jei 2006 m. juodai dienai atsidėjote 10 tūkst. litų, reali jūsų santaupų vertė šių metų pradžioje būtų tik kiek daugiau nei 7 tūkst. litų. Nors sąskaitoje ar namuose tebeturėsite tuos pačius 10 tūkst. litų, dėl išaugusių kainų šiandien už juos galėsite įsigyti kur kas mažiau“, – suskaičiavo „Swedbank“ Taupymo ir draudimo produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.
Tad pasyviai laikomos santaupos per pastaruosius aštuonetą metų galėjo prarasti net ketvirtadalį vertės. Aišku, 2007–2008 m. galima vadinti išskirtiniais, kai dėl karščiuojančio šalies ūkio infliacija buvo beveik dviženklė ir atnešė didžiausių nuostolių.
Vis dėlto infliacija Lietuvoje dėl spartesnio ekonomikos prieaugio ir ateityje gali išlikti didesnė už ES vidurkį, o žemų bazinių palūkanų pinigų politika Europoje būti vykdoma dar kelerius metus, todėl išsaugoti santaupų vertę yra nelengvas finansinis galvosūkis.
Naujas būdas kaupti
Dėl šios priežasties „Swedbank“ atstovai pasiūlė kompleksinį taupymo sprendimą, kurį sudaro prognozuojamos grąžos, žemos investicijų rizikos priemonės. Į banko sudarytą pavyzdinį portfelį įtraukti ilgalaikiai terminuotieji indėliai, skirtingos trukmės Vyriausybės taupymo lakštai ir struktūrinės priemonės. Pastarosios iš esmės yra paties banko siūlomi produktai.
Taupymo modelį pristačiusio L. Grinevičius teigimu, toks būdas skirtas santaupų vertei išsaugoti, o tikimybė prarasti pinigus itin nedidelė. Per penketą metų tokio portfelio tikėtinas prieaugis sudarytų 9,1 proc. Nieko nedarant pinigai per tą patį laikotarpį netektų 7,8 proc. vertės.
Tiesa, teigiamą realią tokio portfelio grąžą užtikrina tik struktūrinės priemonės. Tad toks taupymo būdas kelia bent kelis klausimus, pavyzdžiui, kuo jis skiriasi nuo investavimo ir ar yra geresnė – paprastesnė ir pelningesnė – alternatyva.
Bendrovės „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis teigė, kad taupymą šiandien būtų galima apibrėžti kaip lėšų įdarbinimą į pačias saugiausias finansines priemones. Tai galėtų būti indėliai ar trumpojo laikotarpio valstybių obligacijos. Kadangi pagrindinis taupymo tikslas – išsaugoti santaupų perkamąją galią, įsigyjant saugių finansinių priemonių 1–5 metams, nuostolių tikimybė yra menka.
Investavimą, pasak A. Milevskio, reikėtų suprasti kaip turto vertės didinimą per ilgą laikotarpį. Dėl to į atitinkamas finansines priemones nukreipiamos ir piniginės lėšos: investuojama į daugiau kaip 5 metų trukmės valstybių ar įmonių obligacijas, akcijas, nekilnojamąjį turtą ir panašiai. Visų kaina per kelerius metus gali smarkiai kisti, vis dėlto per ilgesnį laikotarpį, tikėtina, ji duos didesnę grąžą negu vidutinė infliacija.
Kokios alternatyvos?
„Išanalizavus finansų rinkų istoriją galima teigti, kad indėliai ilguoju laikotarpiu infliacijos aplenkti nepadeda, geriausiu atveju rezultatas lygus. Kalbant apie valstybių obligacijų įsigijimą, reikėtų orientuotis bent į 3–5 metų trukmės priemones, jei siekiama viršyti infliaciją“, – teigė A. Milevskis.
Dėl banko pasiūlyto taupymo būdo – daroma prielaida, kad 5 metų vidutinė infliacija sieks 1,5 proc., tuo metu tokio portfelio vidutinis metinis prieaugis bus 1,7 proc. Pasak A. Milevskio, šiuo metu investuojant į 5 metų trukmės valstybių obligacijas vidutinis metinis pelningumas siekia apie 1,8–2 proc. Tad, jo vertinimu, jei pinigai gali būti įdarbinami tik 5 metams ir žmogus siekia fiksuoto pajamingumo, kuris aplenktų infliaciją ir būtų gana saugus, valstybių obligacijos yra gera alternatyva.
Nors pastarosios pelningesnės už indėlius, daug ką gali gąsdinti tai, kad jos neapdraustos. Labai daug indėlininkų yra konservatyvūs ir renkasi saugumo, o ne didesnio uždarbio aspektą (ypač įvertinus faktą, kad neseniai bent kelis kartus buvo galima įsitikinti indėlių draudimo veiksmingumu Lietuvoje).
Apie kitus būdus saugiai investuoti, kurie padėtų aplenkti infliaciją, A. Milevskis kalbėjo atsargiai. „Tarkime, pinigų įdarbinimas į besivystančių rinkų obligacijas ar aukšto pajamingumo įmonių obligacijas šiuo metu galėtų duoti tikėtiną didesnę grąžą, tačiau natūralu, kad ir rizika bus didesnė“, – sakė jis.
Tokias priemones portfelyje išlaikius penketą metų ir pataikius investuoti blogu periodu (jei per 5 metus smarkiai išaugtų tokių obligacijų rizikos premija), jų kaina sumažės ir bus nuostolių. Apie investavimą tokiam laikui į akcijas, auksą ar kitas priemones, pašnekovo nuomone, galvoti net neverta.
