T. Žukas.
Retas Konstitucinio Teismo sprendimas sukelia tokią diskusijų ir komentarų audrą, kokia kilo po nutarimo dėl šeimos koncepcijos prieštaravimo Konstitucijai. Kilusi diskusija tik džiugina (jos forma – ne visada). Alyvos į ją įpylė ne tik karšti aukštų politikų pareiškimai, bet ir teisėjos Ramutės Ruškytės pareikšta atskiroji nuomonė. Kaip atskirosios nuomonės instituto šalininkas ją sveikinu vien jau dėl jos pareiškimo fakto.
Atskirosios nuomonės institutas įvestas ne tik teisinės diskusijos kokybei demokratinėje Lietuvoje kelti, bet ir KT nutarimų argumentacijai stiprinti. Tad turbūt ne vieną nustebino faktas, kad byloje dėl šeimos koncepcijos atskirąją nuomonę pamatėme praėjus beveik savaitei po KT nutarimo paskelbimo. Prisiminkime, kaip viskas vyko. Rugsėjo 28 d., trečiadienį, KT skelbia ilgai lauktą nutarimą dėl šeimos koncepcijos. Kaip ir tikėtasi, pasipila komentarų, tarp jų ir labai karštų bei kritiškų, kruša (užtenka paminėti Seimo nario Manto Adomėno atvejį).
Karštos, ant oponentų ir KT įžeidinėjimo ribos laviruojančios diskusijos stiprėja kasdien, persikelia ir į radijo bei TV eterį, nenurimsta ir savaitgalį. Kad sprendimas šioje sudėtingoje konstitucinės justicijos byloje nebus paprastas, žinota jau anksčiau, tad tema rimčiau besidomintys nuo pat KT nutarimo paskelbimo dienos klausia ir domisi, ar nutarimas vienbalsis, ar buvo pareikšta (bent viena) atskiroji nuomonė. Antradienio, spalio 4 d., popietę visi, užsisakę KT elektroninį naujienraštį, gauna KT pranešimą apie teisėjos R. Ruškytės pareikštą atskirąja nuomonę (ji pasirašyta spalio 3 d.); šis pranešimas KT svetainėje tą dieną buvo prieinamas jau anksčiau.
Pagal KT įstatymą ir KT reglamentą teisėjas, „nesutinkantis su Teismo priimtu aktu, turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę“. Į šį terminą teisėjai R. Ruškytei greičiausiai pavyko įtilpti, nors konstitucinės teisės specialisto doc. Vaidoto Vaičaičio spalio 4 d. portale bernardinai.lt paskelbtas komentaras apie neparašytąją atskirąją nuomonę duoda pagrindo manyti, kad turbūt galima ir kitokia interpretacija.
Faktas, jog teisėjos R. Ruškytės nuomonė buvo pareikšta praėjus beveik savaitei nuo KT nutarimo paskelbimo, bent jau tarp teisės specialistų sukėlė tam tikrą nusistebėjimą.
Tas faktas, jog teisėjos R. Ruškytės nuomonė buvo pareikšta praėjus beveik savaitei nuo KT nutarimo paskelbimo, bent jau tarp teisės specialistų sukėlė tam tikrą nusistebėjimą. Nors įstatymai tokį atskirosios nuomonės pareiškimo mechanizmą numato, laikausi pozicijos, kad tai netinkama ir keistina praktika. Logiška būtų atskirąją KT teisėjo nuomonę skelbti kartu su KT nutarimu.
Ne tik todėl, kad ne vienam gali kilti įtarimų, jog atskirosios nuomonės autoriaus argumentacijai natūraliai įtaką gali daryti po KT nutarimo kilusi diskusijų audra, į kurią šiuo atveju įsitraukė aukšti politikai ir garbiausi šalies teisininkai. Bet ir todėl, kad norėtųsi, jog KT daugumos nutarime būtų atvirai diskutuojama, rungiamasi su atskirosios nuomonės argumentais, mėginama juos atremti, o atskiru atveju?– ir atsižvelgti. Tik taip piliečiai matytų, kad į mažumoje likusio teisėjo argumentus, kuriems dalis visuomenės neabejotinai pritars, rimtai įsiklausyta ir mėginta atsakyti.
Tokia praktika nuo seno žinoma JAV, savo istorijoje turėjusiose ne vieną garsų konstitucinės teisės interpretavimui ilgainiui įtakos turėjusį teisėją-atskirųjų nuomonių reiškėją („dissenter“). Tik taip užtikrintume, kad nekiltų nė menkiausio įtarimo, jog atskirosios nuomonės argumentacija buvo veikta po KT nutarimo kilusios diskusijos, ypač kai ši laviruoja ant politinio spaudimo Konstitucinio Teismo atžvilgiu ribos (šioje vietoje noriu atvirai pareikšti, kad neturiu nė menkiausio įtarimo dėl KT teisėjos R. Ruškytės atskirosios nuomonės).
Išdėstytos problemos sprendimui derėtų keisti KT įstatymo 55 str. 5 d. ir KT reglamento 161 punktą. Vis dėlto manau, kad KT neturėtų laukti tokių pakeitimų įtvirtinimo ir įsigaliojimo. Jau dabar jis turėtų išnaudoti visas įstatymo suteiktas erdves tokiai praktikai kurti, kad atskiroji nuomonė būtų publikuojama kartu su KT nutarimu ar kuo skubiau po jo paskelbimo.
Įstatymas jau dabar netrukdo, bent jau rezonansinėse bylose (žinant, kad bus skelbiama ir atskiroji nuomonė), dėl taktinių sumetimų neskelbti KT nutarimo prieš savaitgalį, taip pailginant darbo dienomis skaičiuojamo termino atskirajai nuomonei pareikšti trukmę. Bet kokiu atveju skelbiant KT nutarimą ar net pačiame nutarime derėtų nurodyti, kokia dauguma nutarimas priimtas.
Tai įprasta praktika, pavyzdžiui, JAV Aukščiausiame Teisme. Vieno teisėjo balso persvara priimtas nutarimas yra silpnesnis precedentas nei vienbalsiai ar didele teisėjų dauguma priimtas sprendimas. Taip pat derėtų nurodyti, kad yra ar bus pareikšta atskiroji nuomonė (pageidautina, pačiame nutarime bent trumpai nusakyti, kodėl joje išsakyti argumentai neįtikino teisėjų daugumos). Nutarimo skelbimo metu derėtų nurodyti bent kertinius atskirosios nuomonės punktus. Taip būtų užkertamas kelias įtarimams, kad nuomonės argumentacija gali būti veikiama po KT nutarimo paskelbimo kilusių diskusijų ir kritikos.
Ilgalaikis sprendimas šiai problemiškai situacijai išspręsti yra KT įstatymo ir reglamento pakeitimai. Čia iniciatyvos kuo skubiau turėtų imtis įstatymų leidėjas.
____________________
Dr. Tadas Žukas yra advokatas Ciuriche (Šveicarija) ir žurnalo „Teisės problemos“ redakcinės kolegijos narys
