Osteoartrozė dabar nebelaikoma neišvengiama liga. Jai jau įmanoma
pasipriešinti. Pakeitus gyvenseną, mitybą, tinkamai derinant darbą su poilsiu,
galima sulaukti žilos senatvės nesužinojus, kas yra toji artrozė.
Organizmo pokyčiai
Artrozė – sąnarių, tiksliau – juos užpildančios kremzlės liga. Jai
prasidėjus, sumažėja kremzlės elastingumas: po fizinio krūvio ji nebeįstengia
normalizuotis. Kremzlės audiniuose atsiradusiuose plyšiuose ilgainiui pradeda
vystytis uždegiminiai procesai, jie sukelia skausmą. Šis skausmas ir išduoda,
kad vystosi artrozė.
Vadinasi, artrozės neišvengia nė vienas pagyvenęs žmogus?
Anksčiau taip ir buvo manoma, bet dabar ši nuomonė pasikeitė. Jau žinoma, kad
artrozė yra ne mechaninis kremzlės pažeidimas, o jos atsinaujinimo funkcijos
sutrikimas, todėl jo įmanoma išvengti. Artrozę, kaip ir visas kitas ligas,
galima gydyti.
Kas dažniau serga artroze – vyrai ar moterys? Statistika rodo, kad 70 proc.
osteoartroze sergančių ligonių yra moterys, o 30 proc. – vyrai. Tai siejasi su
moters organizmo ypatumais, juos lemia lytinės funkcijos.
Artrozės požymiai
Tai – pečių, kelių, dubens, plaštakų sąnarių skausmai, iš pradžių jie būna
nestiprūs ir greitai išnyksta. Pavyzdžiui, pakėlus kibirą vandens suskausta
petį, o padėjus skausmas išnyksta, arba lipant laiptais skauda kelius. Vėliau
sąnariai gali pradėti traškėti, girgždėti, o skausmas trunka vis ilgiau ir gali
kamuoti net naktį. Gulint ant nugaros, neįmanoma sulenkti kelių, sunku pritūpti.
Iškrypusių kojų forma primena raidę ,,o“ arba ,,x“. Ant artrozės pažeistų rankų
pirštų susiformuoja kaulinės išaugos – vadinamieji Heberdeno mazgeliai. Moteris
artrozę dažniausiai paveldi iš savo mamos arba senelės.
Rizikingos profesijos
Tiems, kurie dirba monotonišką fizinį darbą, didesnė rizika susirgti.
Pavyzdžiui, sekretorės-mašininkės gana anksti suserga rankų pirštų sąnarių
artroze. Tą patį galima pasakyti apie verpėjas, rinkėjas ir kitų profesijų
žmonės. Pavojinga ilgai klūpoti arba tupėti.
Rizikos grupei priklauso ir balerinos, ir sunkumų kilnotojai, ir lengvosios
atletikos atstovai, nes jų sąnariams tenka pernelyg didelis krūvis. Tik
plaukikams negresia artrozė, nes jų pasirinkta sporto šaka sąnarių nevargina.
Artrozės vystymąsi skatina nutukimas. Jeigu žmogus sveria 100 kg, tai kiekvienam
jo kelio arba dubens sąnariui tenka po 50 kg svorio. Einant krūvis padidėja 4
kartus, vadinasi, kiekvieną sąnarį slegia 200 kg svoris. O bėgant svoris
padvigubėja. Tai tiesiausias kelias į osteoartrozę.
Labai pavojinga sėdėti koją uždėjus ant kojos: iškrypsta kelio ir šlaunies
sąnariai. Geriausia sėdėti nugara atsirėmus į kėdės atlošą, ištiesus ir
sukryžiavus kojas. Negalima sunkių daiktų nešioti viena ranka. Abiem rankoms
turi tekti vienodas krūvis, o geriausia sunkumus nešioti ant nugaros. Apskritai
visuomet reikia stengtis padėti savo sąnariams.
Dietos reikšmė ir gydymas
Artrozė, kaip ir dauguma kitų senyvo amžiaus žmonių ligų, reikalauja
atsisakyti riebaus, aštraus, kepto maisto.
Vaistų nuo artrozės patiems vartoti negalima, juos skiria ir dozuoja
gydytojas. Ar artrozė gydoma chirurginiu būdu? Chirurginiu būdu gydoma tik
tuomet, kai liga būna per daug įsisenėjusi, ir ligoniui jau nebepadeda nei
vaistai, nei fiziniai pratimai. Gydytojai atveria sąnarį ir susidėvėjusią
kremzlę pakeičia dirbtine – protezuoja. Bet neverta leisti ligai progresuoti.
Rūpinantis savo sveikata ir laikantis gydytojo rekomendacijų galima apsieiti ir
be chirurgų pagalbos.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
Nuotr.Artrozė, kaip ir dauguma kitų senyvo amžiaus žmonių ligų,
reikalauja atsisakyti riebaus, aštraus, kepto maisto.
