Meras geras visiems
Panevėžio vairą beveik prieš metus į rankas paėmęs krikdemas
Vitalijus Satkevičius žadėjo, kad panevėžiečiai sulaukę tokio mero, kokio iki
šiol neturėję. Miesto vadovas pažadą ištesėjo.
Nė vienas jo pirmtakas nebuvo taip dažnai linksniuojamas už
savo „gerus“ darbus. Buvusį kolegą į pirties direktoriaus kėdę V.Satkevičius
pasodino tik už tai, kad šis – geras žmogus, Tarybos sekretoriatui vadovauti
patikėjo senam pažįstamam – jį įkalbėjo ateiti padėti tėvynei. Nebestebina mero
vieši atsiprašinėjimai dėl pavaldinių iki galo neatliktų darbų. Turbūt taip pat
tik iš geros širdies meras nesiryžta į prokurorų rankas perduoti gyventojus
sukiršinusio mįslingo gatvių asfaltavimo projekto. Gerą širdį meras demonstravo
ir balsuojant dėl maršrutinių taksi likimo mieste. Padūsavęs, kad „mikriukai“
panevėžiečiams labai reikalingi, V.Satkevičius tuo nesugebėjo įtikinti ne tik
oponentų, bet ir savo partijos bendražygių.
Mero balsas politikų ausų nepasiekė ir sprendžiant šalto
vandens tarifų klausimą. Netgi miesto Tarybai teikdamas projektą dėl
„Aukštaitijos vandenų“ sąnaudų peržiūrėjimo, suteikiančio šansą atpiginti
geriamąjį vandenį, V.Satkevičius Tarybos posėdyje suskubo pasiteisinti, esą taip
elgtis jį įpareigojusi partija. Tąkart nesulaukęs Tarybos palaikymo antrąkart
meras rizikuoti nesiryžta – net ir spaudžiamas partijos V.Satkevičius vandens
kainų klausimą ignoruoja. Bene Taryboje svarstant miestui gyvenimiškai svarbius
klausimus meras kaskart skuba apsidrausti kone primygtinai atsiklausdamas
politikų, kaip turintis elgtis.
Nors per metus ryžtingais sprendimais nepasižymėjo,
V.Satkevičius susikūrė liaudžiai artimo vadovo įvaizdį – savo išvaizdai
nepretenzingas, spėjantis į kone visas šventes, renginiuose moterims
bučiuojantis rankas, apdalijantis pavaldinius kalėdaičiais, nevengiantis
pasiguosti dėl jo pečius užgriuvusios sunkios naštos.
Dėl V.Satkevičiaus dorumo, rodos, negalėtų abejoti niekas.
Tačiau net jo partijos bendražygiai dvejoja, ar nepadarė klaidos mero postą
patikėję tiesiog geram žmogui.
Nebepalaiko nė savi
„Šiandien aš nematau, kad V.Satkevičius yra meras“, – neslepia
iš Tėvynės sąjungos kandidatų, kurie dalyvaus rinkimuose, sąrašo pasitraukęs
miesto Tarybos narys Dainius Ožalas.
Paskutiniame Tarybos posėdyje politikas merui veikiausiai
sudavė smūgį žemiau juostos, kai valdininkų ir net žiniasklaidos akivaizdoje
suabejojo V.Satkevičiaus vyriškumu. Pasak D.Ožalo, meras turi vienyti politikus
ne kalbomis, o darbais. Tačiau jų politikai pasigenda.
„Meras viešai skelbiasi, kad palaiko privačius vežėjus, bet
netgi jo paties frakcijos tik trys nariai Tarybos posėdyje balsavo už
maršrutinius taksi. Jei meras frakcijai teikia siūlymą, jis privalo užsitikrinti
balsų daugumą. Priešingu atveju pasirodys komiškai. Meras negali atsiprašinėti
miestiečių dėl neišasfaltuotų gatvių, jis turi pareikalauti atsakomybės iš
atsakingų specialistų. Ne mažiau keista, kodėl miesto vadovas bijo perduoti
prokurorams aiškintis įvažų istorijos, nors parengta medžiaga guli stalčiuje“, –
pažymi D.Ožalas.
Į žurnalistų telefono skambučius dažnai vengiantis atsiliepti
V.Satkevičius, atrodo, šalinasi ir savų.
Pasak D.Ožalo, Tėvynės sąjungos frakcijai meras iki šiol
nepristatęs jau keletą mėnesių dirbančio Tarybos sekretoriato vadovo. Dar
keisčiau, kad sekretoriatas tikrojo vadovo nė neturi – šias pareigas užimantis
žmogus vis dar įvardijamas laikinuoju sekretoriumi.
„Dar niekada nebuvo taip, kad sekretoriatui kas nors laikinai
vadovautų. Jei meras savą žmogų įdarbina aplinkiniais keliais, nepristatęs net
frakcijai, vadinasi, nemoka įrodyti, kad jis profesionalus ir reikalingas
komandos narys“, – mano D.Ožalas.
Gerumo nepakanka
D.Ožalas pripažįsta, kad nusivylimas V.Satkevičiumi buvo
priežastis, privertusi atsisakyti planų dalyvauti rinkimuose su ta pačia
vėliava.
V.Satkevičiaus demonstruojamas demokratiškas valdymo metodas
miesto Tarybą atvedė prie anarchijos, įsitikinęs Vidmantas Urbonas, taip pat
išsibraukęs iš Tėvynės sąjungos rinkimų sąrašo.
Dvylika metų Taryboje dirbantis V.Urbonas tvirtina, kad tokios
suirutės, kokia išgyvenama dabar, nėra buvusios.
„Visų buvusių Panevėžio vadovų būryje V.Satkevičius man atrodo
keisčiausiai. Nėra miesto vizijos, idėjos ignoruojamos, vengiama imtis
atsakomybės, trūksta ryžto, net iš ūkinių klausimų daroma politika.
V.Satkevičius – doras, sąžiningas, geras žmogus, bet vien tik šių savybių merui
nepakanka“, – įsitikinęs V.Urbonas.
Toks kaip daugelis
V.Satkevičius savo vadovavimo stilių apibūdina kaip
demokratišką, suteikiantį galimybę visoms nuomonėms būti išgirstoms.
„Stalinistinis vadovavimas trenkiant kumščiu į stalą – ne man.
Į klausimų sprendimus įtraukiu kuo daugiau žmonių“, – kolektyvinę atsakomybę
akcentuoja V.Satkevičius.
Per vienuolika savo darbo mėnesių V.Satkevičius svarbiausiais
savo nuveiktais darbais įvardija „Betliejaus“ valgyklos vargšams atidarymą,
Europos vyrų krepšinio čempionato organizavimą. Miesto vadovas tvirtina savo
nuopelnų nenorintis vardyti.
„Viskas, kas padaryta miesto labui,– kolektyvinis darbas“, –
patikina V.Satkevičius.
Siekiantis kolektyvinės atsakomybės miesto meras pabrėžia savo
artumą liaudžiai.
„Gyvenu kaip daugelis panevėžiečių. Tai mano natūra. Arogancija
man svetima, o bendrauti su liaudimi patinka“, – tvirtina meras.
Artumas liaudžiai – ne prioritetas
Sociologinių apklausų rezultatai rodo, kad didmiesčiuose
artumas liaudžiai nėra prioritetinė mero savybė. Iš savivaldybės vadovo
paprastumo dažniau reikalauja rajonų gyventojai
„Rajonų vietovėse norima matyti merą tokį patį, kaip eiliniai
gyventojai – savą, paprastą. Didmiesčių žmonės pirmiausia akcentuoja vadovo
profesines savybes. Į tai orientuojasi ir Panevėžys. Didžiuosiuose miestuose
paprastumas – tik kaip priedas prie visų kitų mero savybių. Čia ryškesnė
nuostata, kad geras žmogus – ne profesija. Nuo gyventojų neatitrūkusio,
leidžiančio laisvalaikį su paprastais žmonėmis, suprantančio jų poreikius
viršininko tipas kur kas labiau vertinamas rajonuose“, – teigė „Spinter tyrimų“
vadovas Ignas Zokas.
Sociologo nuomone, merui keliami reikalavimai daug priklauso
nuo savivaldybės gyventojų išsilavinimo lygio. Anot jo, profesinę savivaldybės
vadovo patirtį akcentuoti ir prieš jo asmenines savybes užsimerkti linksta
aukštesnį išsilavinimą turintys, kvalifikuotą darbą dirbantys gyventojai, iš
savo gyvenimiškos patirties labiau vertinantys ir suprantantys profesionalumo
svarbą.
„Mažesniuose miestuose arba kaimo vietovėse gyvenimo būdas
paprastesnis, mažiau įmantrus, ten ir žmonių santykiai kitokie, paprastumas yra
labiau vertinamas nei profesinė kvalifikacija“, – pažymi I.Zokas.
Sociologus nustebino, kad labai maža dalis apklaustųjų mano,
jog meras privalo rūpintis investicijomis į miestą. Nors vertinant iš teorinės
pusės tarsi atrodytų, kad ekonomiką pagyvinančios investicijos turėtų būti mero
veiklos prioritetas, tačiau gyventojams svarbiau, kad vadovas turėtų idėjų,
sugebėtų jas realizuoti ir būtų ūkiškas. Kitaip tariant, žmonėms svarbiau
sutvarkytos gatvės nei per grandiozinius verslo projektus savivaldybių
panaudojamos milijoninės sumos.
„Merui žmonės priskiria labai konkrečius darbus, susijusius su
tvarkymu, infrastruktūra. Investicijų pritraukimu, gyventojų nuomone, turėtų
rūpintis ne meras, o savivaldybės komanda“, – pastebi I.Zokas.
Pageidautų iniciatyvaus ir turinčio idėjų
Lietuvos gyventojų nuomone, idealus meras – turintis socialinių
mokslų srities išsilavinimą, įgijęs valdymo patirties, iniciatyvus,
nestokojantis idėjų ir sportuojantis.
Lietuviai dažniausiai meru įsivaizduoja vyrą (58 proc.). Tik
kas ketvirtas apklaustasis nurodė, kad jam nėra svarbi mero lytis. Kas vadovauja
savivaldybei, vyras ar moteris, mažiau svarbu didmiesčių gyventojams, tačiau
rajonuose įsikūrę žmonės labiau pageidautų šiame poste matyti vyrą.
Socialinius mokslus baigusį vyrą meru pageidautų matyti 70
proc. respondentų, vos 12 proc. apklaustųjų pirmenybę teiktų techninės
inžinerinės srities išsilavinimą turinčiam vadovui. Tokį specialistą mero kėdėje
dažniausiai pageidavo matyti vyresni nei 55 m. respondentai. Mažiau nei 5 proc.
mano, kad į merus tinkamiausias humanitaras arba gamtos mokslų atstovas.
Iki tapdamas miesto vadovu idealus meras turi būti įgijęs
valdymo patirties – padirbėjęs savivaldybėje ar kitoje valstybės valdymo
įstaigoje. Tokios nuomonės buvo 44 proc. apklausos dalyvių. Kad meras būtų
dirbęs intelektualių paslaugų srityje, pageidavo 11 proc., nevyriausybinėje
organizacijoje – 10 proc. apklaustųjų. Beje, meras nevyriausybininkas dažniau
pageidaujamas didžiuosiuose miestuose.
Kalbėdami apie mero reikalingas asmenines savybes tyrimo
dalyviai dažniausiai minėjo iniciatyvumą, naujų idėjų įgyvendinimą bei paprastų
žmonių poreikių supratimą.
Šias savybes įvardijo po 70 proc. respondentų. Meras taip pat
privalo išmanyti ekonomiką (54 proc.) bei turėti administracinių gebėjimų (52
proc.).
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
