Prieš rinkimus norėtųsi atpiginti.
Degalų kainos Prancūzijoje tapo neišvengiama prezidento rinkimų kampanijos tema. Iki pirmojo turo likus vos keturioms savaitėms, Paryžiaus degalinėse litras benzino artėja prie simbolinės 2 eurų ribos. Dešiniųjų suformuota vyriausybė šią savaitę paskelbė, kad ketina panaudoti strategines naftos atsargas, kad sustabdytų nenumaldomą degalų brangimą. Apie tokius pat planus pranešė ir JAV.
Prancūzijos strategines atsargas sudaro17 mln. tonų naftos. Jų užtektų patenkinti šalies poreikius beveik 99 dienas. Tačiau šias atsargas Paryžius gali pradėti naudoti tik gavęs Tarptautinės energetikos agentūros sutikimą.
Šalies žiniasklaida vyriausybės ketinimus sutiko gana skeptiškai, pirmiausia įžvelgdama dabartinio prezidento ir kandidato artėjančiuose rinkimuose Nicolas Sarkozy norą paglostyti rinkėjus. Primenama, jog tą patį pasišovusių daryti Jungtinių Valstijų taip pat laukia rinkimai.
„Strateginių atsargų naudojimas – ginklas dvipusiais ašmenimis“, – skelbė „France24“ televizijos interneto svetainė. Žurnalistų kalbinami ekonomistai kone vienbalsiai pastebi, jog tokios išskirtinės priemonės poveikis būtų tik trumpalaikis.
Bumerangas sugrįžtų: anksčiau ar vėliau valstybės turėtų papildomai pirkti naftos, kad atstatytų atsargas. Tokiu būdu jos sukeltų naują ir, kai kurių nuomone, drastišką naftos kainų šuolį.
„Tai žemo lygio rinkiminis viliotinis. Šiuos rezervus naudoti vien tam, kad susigraibytum keletą balsų yra gryna ir paprasta demagogija“, – ekonomikos naujienų svetainėje Challenges.fr vyriausybės sprendimą pliekė ekonomikos istorijos dėstytojas Philippe’as Chalminas.
„Nereikia tikėtis, jog degalų kainos stebuklingai nukris. Tai gali padėti stabilizuoti kainas, jas šiek tiek numušti arba keletą mėnesių jas pakreipti link nedidelio kritimo. Tačiau poveikio galima tikėtis tik tuo atveju, jeigu visos šalys, kurias tai liečia, susitars“, – praėjusį trečiadienį kalbėdamas per radiją „France Inter“ aukso kalnų nežadėjo net ir pats šalies premjeras Francois Fillonas.
Bet kuriuo atveju, kylančios degalų kainos prancūzams tampa vis aštrėjančiu galvos skausmu. Žurnale LSA pasirodžiusi visuomenės nuomonės apklausa rodo, jog kas antras prancūzas būsimą šalies vadovą žada rinktis atsižvelgdamas ir į jo arba jos siūlomas priemones degalų kainoms pažaboti. „Degalų kainos – esminis rinkimų kampanijos klausimas“, – skelbė Challenges.fr.
Net 60 proc. prancūzų įsitikinę, jog naujasis prezidentas gali numušti degalų kainas, jeigu jis tikrai šito panorės, o kone visi (92 proc.) respondentai yra įsitikinę, jog brangstantys degalai neigiamai atsilieps perkamajai jų galiai.
Pagrindinis N. Sarkozy varžovas socialistų kandidatas į prezidentus Francois Hollande’as siūlo įšaldyti kuro kainas, o drauge – ir svyruojantį, nuo kainų priklausantį naftos produktų mokestį.
Mokesčiai valstybei Prancūzijoje sudaro maždaug pusę degalinėje parduodamų degalų kainos. Kraštutinės dešinės partijos „Nacionalinis frontas“ kandidatė Marine Le Pen siūlo šiuos mokesčius sumažinti penktadaliu.
Remiantis aukščiau minėta apklausa, pasiūlymą mažinti mokesčius efektingiausiu laiko beveik pusė prancūzų. Tuo tarpu ekonomistai gana vieningai pastebi, jog labai rimtų biudžeto problemų turinti Prancūzija tokios prabangos sau paprasčiausiai negalėtų leisti. Preliminariais paskaičiavimais, sumažinus mokesčius degalams 20 proc., biudžetas kasmet netektų 3 mlrd. eurų įplaukų.
Žiniasklaida nemažai rašo ir apie tai, kaip augančios degalų kainos veikia šalies automobilininkų įpročius bei net grasina darbo rinkai. „Brangstantys degalai neigiamai atsiliepia darbo rinkai“, – teigė nacionalinis dienraštis „Le Figaro“.
Ekonomistai spėja, jog daliai kukliai uždirbančių ir toliau nuo savo darbovietės gyvenančių žmonių gana greitai gali paprasčiausiai nebeapsimokėti važiuoti į darbą ir jie gali papildyti bedarbių armiją.
Dalis prancūzų vis labiau taupo degalams ir savo automobilį vis dažniau būna linkę palikti garaže. Nacionalinė transporto naudotojų asociacijų federacija („Fnaut“) paskaičiavo, jog visuomeninis transportas (regioniniais traukiniai ir autobusai) kainuoja beveik triskart pigiau, nei nuosavas automobilis.
Trumpesnėms nei 80 km atkarpoms – jos sudaro daugiausia kasdienių kelionių – visuomeniniu transportu vienas kilometras asmeniui atsieina 9 euro centus, o automobiliu – 25.
Trumpesnėms nei 80 km atkarpoms – jos sudaro daugiausia kasdienių kelionių – visuomeniniu transportu vienas kilometras asmeniui atsieina 9 euro centus, o automobiliu – 25 (atitinkamai 31 ir 86 lietuviški centai). Į skaičiavimus įtraukti ne vien degalus, bet ir kitos išlaidos: automobilio nuvertėjimą, priežiūrą, draudimą ir pan. Tačiau dauguma provincijoje gyvenančių prancūzų paprasčiausiai neturi jokio kito pasirinkimo, kaip į darbą važiuoti nuosavu automobiliu.
Daug apie naftos kainas šiuo metu rašanti žiniasklaida pateikia ir kitą gana paradoksalų faktą: prieš 30 metų degalams skiriama šeimos biudžeto dalis buvo gerokai didesnė, nei šiandien.
„Fnaut“ skaičiavimu, naudotis automobiliu prieš tris dešimtmečius prancūzams atsiėjo net tris kartus brangiau, negu dabar, nes atlyginimai per tą patį laikotarpį kilo kur kas sparčiau nei naftos kainos, o mokesčiai sumažėjo. 1970 m. minimalų atlyginimą gaunantis prancūzas litrą benzino užsidirbdavo per 22 minutes, o šiandien – per 8 minutes. Pasak „Fnaut“ pirmininko Jeano Sivadiere’o, išaugo ne degalų, o automobilio priežiūros bei remonto kaina.
