J. Markevičiaus nuotr. Bus išlaidų. Euro įvedimas – itin nelengvas periodas smulkiajam verslui, pareikalausiantis papildomų investicijų.
Tai, kad netrukus teks atsisveikinti su nacionaline valiuta litu, išduoda ne tik bankininkų bei ekonomistų raginimai pinigų nelaikyti kojinėse, aktyvi reklamos kompanija, verslininkų pažadai nekelti kainų, bet ir parduotuvių lentynose besikeičiančios etiketės. Tiesa, kainas litais ir eurais galima rasti tik didžiuosiuose prekybos centruose.
Didelė našta
Smulkiesiems prekybininkams kol kas to daryti neprivalu. Tačiau dvejopas kainų rašymas – tik smulkmė, palyginti su tuo, kokie pasiruošimo darbai laukia prekybininkų ir smulkiųjų verslininkų.
Kaip „Sekundei“ teigė Panevėžio centrinę turgavietę valdančios įmonės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė, nors prekybininkai galimų pokyčių nuo sausio 1-osios Lietuvai įsivedus eurą ir nesibaimina, tam tikro nerimo yra. Ypač dėl kasos aparatų, mat nėra aišku, kiek kainuos juos pritaikyti kitai valiutai. Tarp prekybininkų sklinda kalbos, kad tai gali siekti ir kelis šimtus litų.
Be to, ne visus kasos aparatus galima perprogramuoti, tad kai kuriems pardavėjams teks įsigyti naujus. Preliminariais skaičiavimais, investicijos į įrangos atnaujinimą ar pritaikymą sieks apie du tris tūkstančius litų.
„Tai gana didelė našta smulkiajam verslui. Ir šių išlaidų niekaip nepavyks išvengti. Blogiausia, kad nėra nustatyta maksimali suma, kurios gali prašyti už kasos aparatų perprogramavimą tuo užsiimančios įmonės. Manyčiau, tai turėtų būti reguliuojama valstybės“, – kalbėjo A. Pačekajūtė.
Dar didesnis nerimas, ką reikės daryti sausio pirmosiomis dienomis, kai prekybininkai grąžą turės atiduoti tik eurais. Turgaus prekeiviai įsitikinę, kad žmonės eis ne maisto produktų pirkti, o išsikeisti pinigų.
„Ateis į turgų tik pinigų pasikeisti. Pavyzdžiui, pirks kauliukų už litą, o duos 200 litų kupiūrą. Įstatymiškai mes turėsime grąžą duoti tik eurais. O iš kur mums jų tiek gauti? Teks iki sausio 15-osios tiesiog nedirbti“, – svarstė turgavietėje mėsos gaminiais prekiaujantys panevėžiečiai.
Eis priverstinių atostogų
Mėsos paviljone prekiaujantis Gintautas Kuodis teigė, kad nereikia baimintis to, kas neišvengiama. Kaimynai latviai ir estai eurą įsivedė, bet niekas iš esmės nepasikeitė. Tad ir lietuviai turės prisitaikyti prie naujos valiutos. Žinoma, papildomų išlaidų bus.
„Viskas kainuos. Tų, kurių kasos aparatai ir svarstyklės buvo brangesni, juos užteks tik perprogramuoti, o kitiems teks pirkti naujus. Toks kainuos apie du tūkstančius litų, o kiek atsieis perprogramavimas, dar nežinia. Tačiau dėl to produktų kainos tikrai nekils. Kainų kelti negalime, nes pirkėjas nueis kitur. Aišku, jeigu produkciją pabrangins tiekėjai, ir mes būsim priversti tai padaryti. Dėl valiutos keitimo išloš tik valstybė: už automobilių stovėjimą dabar tenka mokėti litą, o įsivedus eurą – ne 30 euro centų, bet 50 ar net visą eurą. Taip buvo ir Latvijoje. Pavyzdžiui, įvažiavimas į Jūrmalą kainavo vieną latą, dabar – du eurus“, – kalbėjo G. Kuodis.
Ką reikės daryti sausio pradžioje, kada grąžą teks atiduoti tik eurais, prekeivis dar nežino. Gali būti ir taip, kad tas dvi savaites, nuo sausio 1-osios iki 15-osios, jis nedirbs, tačiau nuostolių išvengti nepavyks, mat vis tiek teks mokėti už patentą, už vietą turgavietėje, visus mokesčius „Sodrai “ ir Ligonių kasai.
„O iš kur mums reikės gauti eurų, juk visi mokės tik litais. Valdžia pati nežino, ką daro. Euras džiaugsmo tikrai neatneš, bet, kaip sakoma, ir šuo kariamas pripranta“, – juokauja vyras.
Įvairias prekes parduodanti Danutė Garbačiauskienė „Sekundei“ teigė, kad labiausiai tikėtina, jog pirmas dvi sausio savaites ji tiesiog nedirbs. Sausio pradžioje ir taip daug visokių skaičiavimų, ataskaitų, o kur dar atsiskaitymas iš karto dviem valiutomis.
„Sausio pradžioje ir taip chaosas būna, visi bėgam, lekiam. Būtų daug geriau buvę eurą įsivesti nuo vasario 1-osios, tada pirkėjų mažiau, todėl be skubos pasiruoštume. Dabar teks kokią savaitę nedirbti ir viską susitvarkyti“, – kalbėjo D. Garbačiauskienė.
Kainų perskaičiavimai – tik smulkmena: kiek rodys skaičiavimo mašinėlė, tokią sumą ji ir rašys eurais. Didesnė dalis jos prekių – apmokestinamos akcizais, tad kainų negalinti kelti savo nuožiūra. Didesnis galvos skausmas – piniginę gerokai paploninsiantis kasos aparatas, mat dabar esantis bus netinkamas.
„Kasos aparatas turės būti naujas, nes šis nebetiks, nors ir dar geras. Už jį mokėjau du tūkstančius litų, o dabar teks tiesiog išmesti. Bet ką darysi, yra kaip yra“, – apgailestavo D. Garbačiauskienė.
Baiminasi lupikavimo
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė tvirtina, jog dar vasario mėnesį jų asociacija kreipėsi į Vyriausybę, kad smulkiesiems verslininkams ir prekeiviams būtų sušvelninti reikalavimai, antraip iškils nemažai problemų, ypač dėl dvejopų kainų rašymo, kasos aparatų keitimo ir grąžos atidavimo tik eurais.
„Siekiame, kad smulkiesiems verslininkams, užsiimantiems individualiąja veikla, ar turgaus prekeiviams nereikėtų rašyti dviejų kainų. Juk jos turi būti matomos, išvaizdžios, o kaip tai padaryti, pavyzdžiui, turgavietėje? Nors yra išlyga, kad dviejų kainų gali nenurodyti užsiimantieji išnešiojamąja prekyba ar prekiaujantieji laikinose pastogėse, mes prašėme, kad jų neprivalėtų nurodyti ir dirbantieji be kasos aparatų. Juk pakaktų teisingai perskaičiuoti kainas ir apie tai informuoti klientus“, – paaiškino Z. Sorokienė.
Dar vienas nerimas, kad kasos aparatų aptarnavimu užsiimančios įmonės nepradėtų „plėšikauti“. O tokių signalų jau yra. Kadangi kasos aparatus teks perprogramuoti du kartus: rodyti kainas ir litais, ir eurais, vėliau – tik eurais, susidarys nemenka suma. Memorandumą, kad įsivedus eurą kainų nekels verslininkai, turėtų pasirašyti ir šios įmonės.
„Mums kelia nerimą tai, kad kai kurie kasos aparatus prižiūrintys asmenys ir įmonės nusprendė pasipelnyti ir pakėlė kainas. O sumos susidaro nemažos. Juk tokioms įmonėms nereikia ieškotis klientų, viskas pateikta kaip ant lėkštutės. Todėl kreipėmės į Vyriausybę, kad būtų prižiūrimos kasos aparatus tvarkančios įmonės“, – „Sekundei“ teigė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.
Per didelis šių įmonių apetitas gali lemti ir tai, kad įvedus eurą šiek tiek augs kainos. Tačiau apskritai baimė, kad euras bus dingstis kelti prekių ar paslaugų kainas – visiškai nepagrįsta.
„Pasiūla didelė, apyvarta mažėja, tad smulkieji verslininkai ir prekybininkai, kad išgyventų, priversti mažinti kainas iki minimumo. Galų gale ir patys vartotojai nesunkiai galės apskaičiuoti, ar kainos pakilo, ar ne“, – kalbėjo Z. Sorokienė.
Taps valiutos keityklomis
Bene didžiausia baimė, kad smulkieji verslininkai netaptų pinigų keityklomis. Mažų kaimo parduotuvėlių savininkai ar turgaus prekeiviai baiminasi, kad neturės grąžos, kai atėjęs nusipirkti kepalėlio duonos ar pieštukų pirkėjas paduos 200 ar 500 litų kupiūrą.
„Šią savaitę Vyriausybėje kalbėjomės, kad ši prievolė negaliotų smulkiesiems verslininkams ir prekeiviams. Ne paslaptis, kad mažos parduotuvės taps pinigų keityklomis, o smulkiajam verslininkui turėti tiek apyvartinių lėšų – neįmanoma. Dar vienas mūsų siūlymas buvo smulkiesiems verslininkams suteikti beprocentę paskolą iki 10 tūkst. litų eurais apyvartinėms lėšoms. Nuo to, kaip nuspręs valdžia, priklausys, ar sausio pirmomis savaitėmis dirbs smulkieji verslininkai“, – sakė Z. Sorokienė.
Kaip parodė kitų šalių patirtis, euro įvedimu pasinaudoja ir sukčiai: į rinką patenka nemažai padirbtų kupiūrų. Žmonės iš pradžių naujos valiutos gerai nepažįsta, o turgavietės ir mažos kaimo parduotuvėlės, kur nėra pinigų tikrinimo aparatų, patenka į didžiausios rizikos zoną. Todėl tiek prekeiviai, tiek klientai turi būti itin budrūs.
Z. Sorokienės teigimu, ar valiutos pakeitimas bus sklandus, didele dalimi priklausys ir nuo kontroliuojančių institucijų. Natūralu, kad pirmomis savaitėmis gali pasitaikyti tam tikrų pažeidimų ar netikslumų. Tačiau žmones reikėtų ne bausti, o jiems padėti, apskritai daug lanksčiau reaguoti.
„Smulkiajam verslui tai bus nelengvas periodas, juk didelės įmonės turi viską: tam pritaikytus kasos aparatus, buhalterius, pakankamai apyvartinių lėšų, o smulkusis verslininkas yra ir buhalteris, ir prekių pirkėjas, ir pardavėjas – viską tvarko vienas. Labai tikiuosi, kad priežiūros institucijos situaciją vertins lanksčiai ir nepuls bausti už pažeidimus. Juk jų gali pasitaikyti ne iš piktos valios, o dėl nežinojimo ar nesupratimo. Anksčiau ar vėliau turėjome įsivesti eurą, bet neturi būti prievartos elementų, privalome vieni kitiems padėti, kad nenukentėtų verslas ir mūsų vartotojai“, – „Sekundei“ teigė Z. Sorokienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
