Paliūniškiečiai Milnora ir Linas Pšibišauskai niekada negalvojo ūkininkauti, tačiau kai pradėjo svarstyti, kuo būtų įdomu užsiimti ir kokia verslo niša Lietuvoje dar neišnaudota, prisiminė Prancūzijos botanikos sode matytas įvairiausių rūšių mėtas. Tad dabar jų šeimos verslas – kvapiųjų augalų ekologinis ūkis.
Vilios įvairove
Pšibišauskai savo nedideliame šešių hektarų ūkyje augina apie trisdešimt aromatinių augalų: įvairių vaistažolių ir prieskoninių žolelių. Kaip tikino ūkininkai, jie orientuojasi ne į kiekybę, o į augalų įvairovę, todėl sėja tai, kas lietuvių daržuose dar neauga.
Milnoros teigimu, kai abu su vyru pradėjo svarstyti, kuo galėtų užsiimti, tvirtai žinojo, kad nori būti arčiau gamtos, bet turėtas trijų hektarų sklypelis apribojo ūkininkavimo galimybę. Tačiau besimokydama Žemės ūkio universitete moteris turėjo progą išvykti pagal mainų programą į Prancūziją.
Toje šalyje pamatė, kad ten labai populiarūs įvairių prieskoninių augalų ir vaistažolių ūkiai. Vienas kitą padrąsindami su vyrų nusprendė aromatinius žolynus auginti ir čia, Lietuvoje.
„Su Linu svarstėme, kas galėtų būti įdomu. Žemės turėjome nedaug, tad auginti javus ar užsiimti daržininkyste negalėjome. Kita vertus, darbuotis tik tam, kad kuo nors užsiimtum, būtų neįdomu. Viskas prasidėjo nuo mėtų: svečiuodamiesi Prancūzijoje viename botanikos sode pamatėme daugybės rūšių šių žolių. Tai ir buvo mūsų ūkio pradžia“, – prisiminė M.Pšibišauskienė.
Ji prisipažįsta, kad kol kas iš ūkio išgyventi penkių asmenų šeimai neįmanoma, tačiau viliasi, kad viskas dar tik įsibėgėja.
Milnora pasakoja, kad jie pradėjo praktiškai nuo nulio. Prieš ketverius metus registruotas ekologinis ūkis prasidėjo nuo kelių įvairių mėtų daigų, parsisiųstų iš Prancūzijos, ir tik dabar jie pradeda duoti derlių.
„Viskas daroma tik rankomis. Tai pareikalauja labai daug laiko ir jėgų. Jeigu netikėtume savo verslo sėkme, tikriausiai ir nebūtume ėmęsi auginti šių žolių. Nieko taip greitai nevyksta: pirmaisiais metais parsisiųsti daigeliai tik dabar pradeda derėti“, – „Sekundei“ teigė Milnora.
Ieškojo rinkų
Dar viena priežastis, kodėl paliūniškiečiai ėmėsi tokios veiklos, buvo tai, kad Lietuvoje dar labai retas ūkininkas augina vaistažoles ir prieskonines žoleles.
Anot moters, daugelis lietuvių savo daržuose ar soduose pasėja raudonėlių, mėtų, melisų, čiobrelių, bazilikų ar kitų vaistinių ir prieskoninių augalų. Tuo jau nieko nebenustebinsi, bet pasiūlęs paragauti šokoladinės ar bananinės mėtų arbatos tikrai sudominsi.
(…)
Visą Linos DRANSEIKAITĖS straipsnį skaitykite liepos 11 d. Sekundėje.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
