Triukšmas dėl didmiesčio statusui pavojingai sumažėjusio Panevėžio pasirodė perdėtas. Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje Rasos Šošič prašymą įpareigoti Panevėžio tarybą dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus apkarpyti ir mero bei vicemerų atlyginimus išnagrinėjęs Panevėžio apygardos administracinis teismas neįžvelgė reikalo kirsti per valdžios kišenes.
Išgelbėjo ir pinigines, ir įvaizdį
Įvertinęs, kad Panevėžyje gyvenamąją vietą yra deklaravę per 106 tūkst. gyventojų, teismas Vyriausybės atstovės prašymą atmetė. R. Šošič vadovavosi Aukštaitijos sostinės mažėjimą įrodančiais Statistikos departamento duomenimis. Pagal juos Panevėžys seniai praradęs 100 tūkst. gyventojų – statistikai teigia, kad liepos pradžioje Aukštaitijos sostinėje buvo likę 96,7 tūkst. žmonių.
Julijos Budreikienės, Statistikos departamento Duomenų parengimo Panevėžio skyriaus vedėjos teigimu, departamentas pateikia nuogą tiesą, tai yra faktinius skaičius, o Savivaldybė – popierinius.
„Mano sūnus irgi gyvenamąją vietą deklaravęs Panevėžyje, bet gyvena Vilniuje. Emigrantų irgi niekas neįpareigoja prieš išvažiuojant išsiregistruoti – dauguma jų oficialiai čia gyvena“, – mano J. Budreikienė.
Vis dėlto teismas paneigė Panevėžiui pavojingą statistiką. Savo poziciją sugebėjusi apginti Savivaldybė įrodė, kad Aukštaitijos sostinė dar nesusitraukė tiek, kad kiltų grėsmė didmiesčio statusui.
„Teismas pasakė, kad turi būti vadovaujamasi ne statistiniais duomenimis, o deklaruojančiųjų gyvenamąją vietą skaičiumi, nes daugelyje įstatymų kalbama būtent apie pastaruosius duomenis. Gyventojai migruoja – jie atvažiuoja, išvažiuoja, bet Savivaldybę įstatymai įpareigoja teikti paslaugas, tarkim, teikti pirminę teisinę pagalbą, socialinę paramą, pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Taip mes atskiriame savo gyventojus“, – teigė Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė.
Savivaldybės vadovams palankus teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas per keturiolika dienų.
Atlyginimai kils
Vyriausybės atstovė R. Šošič pripažįsta, jog teismo sprendimas jos neįtikino. Tačiau jo skųsti ji veikiausiai nebeturės galimybės.
Jau ateinantį pirmadienį miesto Taryba svarstys Savivaldybės administracijos siūlymą padidinti mero ir abiejų vicemerų atlyginimų koeficientus. Tokią galimybę numato nuo sausio 1-osios įsigaliosiantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlis. Pagal jį merui atlyginimo koeficientas kils iki 12,2, jo pavaduotojams – iki 10,5.
Personalo skyriaus vedėjos Ingos Kučienės teigimu, Tarybos pritarimas tėra formalumas. Anot jos, Taryba neturi teisės ignoruoti įstatymo ir merui bei vicemerams nepakelti atlyginimų.
Tokiu atveju būtų užkirstas Vyriausybės atstovei kelias apskųsti Panevėžio vadovams palankų teismo verdiktą.
„Teismo sprendimo mes nebegalėtume skųsti, nes tie teisės aktai, kuriais jis remiasi, bus nebegaliojantys. Teismai nenagrinėja skundų dėl teisės aktų, kurie nebeturi teisinės galios. Bet mes galėsime peržiūrėti naujus Tarybos sprendimus dėl pareiginės algos koeficientų nustatymo“, – teigė R. Šošič.
Panevėžiui merui Vitalijui Satkevičiui šiemet nustatytas 10,98, o dviem vicemerams – 9,45 pareigybinės algos koeficientas. Savivaldybės internetinėje svetainėje skelbiama, kad meras uždirba 5385 Lt neatskaičius mokesčių, tai yra 4093 Lt į rankas, jo pavaduotojai uždirba 3523 Lt atskaičius mokesčius.
Miesto Tarybai pirmadienį patvirtinus naujus, didesnius, pareiginės algos koeficientus, meras uždirbtų 5819 Lt popieriuje, jo pavaduotoja Regina Eitmonė gautų 5150, vicemeras Maurikijus Grėbliūnas – 4725 Lt neatskaičius mokesčių.
„Miesto vadovų atlyginimai labai maži. Miestui vadovaujantys žmonės prisiima didžiulę atsakomybę, o jų atlyginimai perpus mažesni nei įmonių vadovų“, – mano mero patarėjas Darius Simėnas.
Vyriausybės atstovė, vadovaudamasi Statistikos departamento oficialiais duomenimis, skelbiančiais spartų Panevėžio mažėjimą, siekė, kad miesto vadovams atlyginimai būtų apskaičiuojami pagal kur kas mažesnius tarnybinius koeficientus – merui nustatyti 9,45, vicemerams – 7,95.
Provincialumas viduje
Maždaug prieš metus pasirodę pranešimai apie sparčiai mažėjantį statistinį Panevėžio gyventojų skaičių buvo sukėlę nemenką ažiotažą ne tik dėl vadovų atlyginimų, bet ir diskusijas, ar Aukštaitijos sostinei pavyks išsaugoti 2006-aisiais susigrąžintą didmiesčio statusą. Statistikos departamento žinia, kad penktas pagal dydį Lietuvos miestas per porą metų neteko 9 tūkst. gyventojų, sukėlė nuogąstavimų, jog Panevėžiui gresia prarasti metropolio statusą ir būti priskirtam prie mažesniųjų miestų – tokių kaip Alytus ar Marijampolė.
Dėl gyventojų skaičiaus netekus solidžios pozicijos baimintasi plonesnių piniginių ne tik vietos valdžiai, bet ir panevėžiečiams – suduotas kirtis miesto ekonomikai, nes veikiausiai mažėtų ne tik valstybės skiriamos lėšos socialiniams, sveikatos reikalams ir infrastruktūrai tvarkyti, bet ir Europos Sąjungos paramos fondų finansavimas.
Vis dėlto tokios prognozės miestui buvo paneigtos gerokai anksčiau nei verdiktą dėl savo atlyginimų išgirdo Panevėžio valdžia.
Dar 2012-ųjų gruodį Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą, kuriame Panevėžio miesto statusas išliko nepakitęs – R kategorijos metropolinis centras. Toks Vyriausybės nutarimas turėtų galioti 20 metų.
„Metropolio statusas reiškia, kad miestas vystysis, o žemesnės kategorijos miestai tik palaiko esamą lygį. Į metropolinį miestą visai kitoks ne tik investuotojų, bet ir pačios valstybės požiūris. O Panevėžys turi ką pasiūlyti – įkurta Laisvoji ekonominė zona, numatoma „Rail Balticos“ vėžė pro miestą, didžiules neišnaudotas pramonines patalpas turi privatūs asmenys“, – „Sekundei teigė D. Simėnas.
Anot jo, gyventojų mažėjimas – ne vieno Panevėžio, o visos Lietuvos problema. Statistikos departamento duomenimis, šalyje gyvena nebe trys, o 2,9 mln. žmonių.
„Kaip save matysime, tokiais ir būsime. Ne tūkstantis gyventojų į vieną ar kitą pusę Panevėžį paverčia didmiesčiu arba kaimu, o mūsų pačių požiūris į save“, – įsitikinęs D. Simėnas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
