Lietuvoje ir Japonijoje dirbančio muzikų dueto – Agnės Doveikaitės-Rubinės ir Danielio Rubino – banalu klausinėti apie tenykščio kultūrinio gyvenimo ypatumus. Visgi surizikavus galima sulaukti įdomių atsakymų.
Šįsyk į Lietuvą muzikų porą atvedė Kristupo vasaros festivalis. Tačiau be japoniško inkliuzo vis tiek neapsieita: koncerte skambės pasaulinė japonų kompozitoriaus Atsuhiko Gondai kūrinio „Laiko lašas“, sukurto specialiai Rubinų duetui, premjera.
Prieš septynerius metus duetą „Together“ įkūrusios poros muzikiniame gyvenime Japonija atsirado taip pat panašiu laiku. Tiesa, D. Rubinas pirmą kartą groti ten nuvyko dar prieš 12 metų. Kai abu su žmona griežė Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, šio nariai kuriam laikui būdavo kviečiami groti į vieną tarptautinių Tekančios Saulės šalies orkestrų. Ilgainiui tokie mainai išblėso Japonijos orkestrui suformavus nuolatinę muzikantų sudėtį. Tačiau liko laisva pirmojo kontrabosininko bei smuikininko vietos.
„Nenorėjome išvažiuoti, nes tikėjome ir tebetikime, kad ir Lietuvoje galime nuveikti ką nors gražaus. Esame pilni idėjų ir entuziazmo čia padaryti gražesnį ir geresnį gyvenimą“, – teigė D. Rubinas.
Visiškai atsisveikinti su profesija Lietuvoje duetui neprireikė. Kontrabosininko vietą orkestre D. Rubinas dalijasi su kolege iš Bulgarijos. Todėl dalį laiko jis gali leisti Japonijoje, o dalį, kai ten groja minėta kolegė, – Lietuvoje.
Nekasdienės patirtys
Prakalbus apie kultūrinį šoką ir gyvenimo tolimoje šalyje ypatumus lengva nuklysti į buitines detales. Tačiau profesiniu atžvilgiu Japonijoje praleistas laikas taip pat transformuojasi į spalvingą patirčių bagažą.
Kanadzavos miestas, kurio orkestre griežia ir lietuvių pora, yra maždaug Vilniaus dydžio, jame – apie pusę milijono gyventojų. Visame mieste tėra vienas profesionalus simfoninis orkestras, kuriam tenka groti labai platų repertuarą – pradedant opera ir baigiant popmuzikos dainomis ar baroko šedevrais.
Tai anaiptol nereiškia, kad japonai muziką menkai vertina. A. Doveikaitė-Rubinė pasakoja, kad vidurinėje mokykloje šios rūšies menui skiriama daug dėmesio. Kiekvienas moksleivis moka groti kokiu nors instrumentu, nors ir nelanko jokios specializuotos muzikos mokyklos. Beveik visi vaikai turi ir absoliučią klausą. „Kartą teko groti bendrame mūsų ir vaikų orkestro koncerte. Grieži smuiku, o šalia taip pat rimtai groja šešiametis. Turiu pasakyti, kad vaikai pasirodė puikiai“, – prisimena A. Doveikaitė-Rubinė.
Nuolat su orkestru po šalį gastroliuojantys lietuviai Japonijos fenomenu vadina tokį įprastą vaizdą: vidury ryžių laukų, kur, regis, aplink nė gyvos dvasios, staiga pamatai didžiulę koncertų salę, kurios akustika puiki. Galima neabejoti, kad renginio dieną ji bus pilnutėlė žiūrovų. Tad aukšto lygio kultūros renginiai šalyje – anaiptol ne vien didmiesčių bruožas.
Lietuvoje neretai didžiausios sėkmės mūsų koncertuose sulaukia būtent šiuolaikiniai kūriniai. Tai sunkiai įsivaizduoju Japonijoje.
Nors puikiai organizuota veikla ir punktualumas – neabejotini darbo Japonijos orkestre pranašumai, savo muzikinės laisvės ir eksperimentų vieta duetas vadina Lietuvą. D. Rubinas vardija japonų mėgstamiausius kompozitorius ir jų kūrinius: L. van Beethovenas, garsiausios W. A. Mozarto simfonijos, G. F. Händelio „Mesijas“, J. Strausso „Šikšnosparnis“. Tokią programą grojantys muzikantai gali būti tikri, kad salės jų koncertuose visuomet bus pilnos. Tačiau naujesnius kūrinius, ypač šiuolaikinės muzikos, japonai priima gana sunkiai.
„Neseniai buvo mūsų dueto koncertas, japonams labai patiko, organizatoriai priėję paprašė, kad po metų vėl ten pat grotume. Klausiame, ką reikės atlikti. O jie sako – viską tą patį. Jei formulė suveikė, japonai ją parduoda toliau. Lietuvoje neretai didžiausios sėkmės mūsų koncertuose sulaukia būtent šiuolaikiniai kūriniai. Tai sunkiai įsivaizduoju Japonijoje“, – pasakojo A. Doveikaitė-Rubinė.
Savo malonumui skirtą nemokamą koncertą „Together“ kartą surengė vienoje Japonijos kavinių. Tačiau vėliau sulaukė įspėjimo: abu muzikantai yra kolektyvo dalis, todėl, norėdami imtis bet kokių kitų veiklų, turi gauti orkestro pritarimą. „Visai kaip kokioje futbolo komandoje – tampame orkestro nuosavybe. Žinoma, pasirinkome lojalumą“, – prisiminė D. Rubinas.
Klausyti ir vertinti
Eksperimentine laisve dvelks ir Vilniuje rugpjūtį vyksiantis „Together“ koncertas, kuriame du šiuolaikinės muzikos kūriniai bus įrėminti klasikinėmis miniatiūromis. „Tokiam nestandartiniam duetui kaip mūsų parašyta labai nedaug originalių kūrinių. O ir jų didžioji dalis – šiuolaikiniai. Jei beveik pusantros valandos grotume vien šiuolaikinę muziką, tokiam specialiam koncertui, kaip sakė G. Kremeris, reikėtų specialios publikos“, – kalbėjo D. Rubinas.
Pakankamai darbų Japonijoje turintys muzikai norėtų rengti daugiau koncertų gimtojoje šalyje. Nors talentingų muzikantų bei kokybiškų renginių Lietuvoje – tikrai daug, vietos publiką Rubinai laiko smalsia, atvira ir girdinčia. „Yra žmonių, kurie į koncertą susirenka klausyti, taip pat tokių, kurie ateina vertinti. Pastariesiems įtikti neįmanoma. Tačiau kiti klausytojai yra atviri, jie priima tai, ką darai. Mums svarbiausia, kad iš mūsų koncertų žmonės išeitų šį tą gavę“, – teigė muzikai.
Smuikininkė prisimena studijų metais analizuotą tyrimą apie muzikos gimimą. Viename etape muzika užrašoma, kitame sugrojama, tačiau yra ir trečiasis muzikos gimimas – tai, kaip klausytojas ją išgirsta. Todėl „Together“ nori ne užsidaryti vien akademinėje aplinkoje, tačiau būti atviri ir netradicinėms koncertų erdvėms, ir įvairioms auditorijoms: „Norime eiti į publiką, nes jei jos nebus, tai kam mes grosime?“
Duo „Together“ koncertas „Kartu“, Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30, Vilnius), rugpjūčio 6 d.
