„Ekranas“ užkimš archyvą
Kelios patalpos nuo grindų iki lubų kone aklinai prikimštos
dokumentų. Šiuose apie 1170 kvadratinių metrų ploto labirintuose nardo keturios
moterys, pasitelkusios tik joms vienoms žinomą navigaciją.
Kartais jos lydi svečius – Specialiųjų tyrimų tarnybos,
policijos, prokuratūros ir kitų valstybės institucijų pareigūnus, kuriems reikia
tam tikros informacijos tiriant bylas, priimant sprendimus.
Tai – Panevėžio savivaldybės archyvas, esantis miesto
pakraštyje, Pilėnų gatvės gale.
Pastaruoju metu dėl pažymų Darbo biržai ir „Sodrai“ archyvą
užplūdę gyventojai jo virtuvės nemato – saugyklos durų neperžengia. Jie tik
paburnoja, kad su įstaiga prastas susisiekimas.
O archyvo darbuotojoms galvas skauda, kad greitai nebeliks
vietos, kur padėti dokumentų. Ir taip pilnos saugyklos netrukus bus užkimštos,
kai dokumentus baigs vežti bankrutavusi „Ekrano“ gamykla.
Panevėžio miesto savivaldybė 2008-aisiais parengė archyvo
išplėtimo projektą ir dvejus metus iš eilės jį teikė Valstybės investicijų
programai, tačiau nebespėjo įšokti į nuvažiuojantį traukinį. Prasidėjus
sunkmečiui 7,7 milijono litų vertės projektas finansavimo negavo ir veikiausiai
jo greitai nesulauks.
Per krizę padaugėjo klientų
Daug metų archyve dirbanti Savivaldybės administracijos
Kanceliarijos skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Vasiliauskienė visai
nepyksta, kai kas nors ją ar koleges mėgina patraukti per dantį – pavadina
biurokratijos lopšio saugotojomis.
„Dokumentus žmonės dažnai paniekinamai vadina popieriais. Betgi
jei nebūtų tų popierių, sugriūtų jų pačių gyvenimas: negautų pensijų, pašalpų,
neatsiimtų žemės…“ – kalbėjo archyvarė.
Prasidėjus krizei ir išaugus nedarbui, į archyvą plūstelėjo
daugybė žmonių – jie prašo pažymų apie ankstesnių metų uždarbį.
Nuo šių metų pradžios iki spalio 20 dienos keturios archyvo
darbuotojos išdavė 8 tūkstančius 943 pažymas. Per mėnesį – vos ne tūkstantį
pažymų, arba po 250 kiekviena. Taigi archyvarėms nėra kada sėdėti sudėjus rankų,
kaip daug kas įsivaizduoja.
Juolab kad archyvas nekompiuterizuotas. Darbuotojos turi
susirasti, išsikelti reikalingą bylą, išrinkti prašomus duomenis ir parengti
pažymą vieninteliu įstaigoje stovinčiu kompiuteriu.
Rengiant pažymą, tarkim, apie uždarbį, neduok Dieve suklysti.
Archyvarėms galvas nuims arba klientai, arba institucijos, kurioms buvo
pateiktos neteisingos pažymos.
Anksčiau pažymų poreikis buvo mažesnis. 2007-aisiais išduotos
7924, o pernai per visus metus –7270 pažymų.
Archyvo darbuotojos nesiskundžia, kad padaugėjo darbo.
A.Vasiliauskienės teigimu, svarbiausia, kad bent ateityje būtų išspręstas
patalpų išplėtimo klausimas.
„Dabar turim šiokį tokį rezervą. Jo beveik nebeliks, kai baigs
vežti „Ekrano“ dokumentus. Tiesa, ploto šiek tiek padaugėja, kai atėjus terminui
nurašome laikino saugojimo dokumentus. Bet tai – sukimasis iš bėdos. Ateityje
vietos dokumentams reikės vis daugiau“, – kalbėjo A.Vasiliauskienė.
Laikino saugojimo dokumentai – įvairūs Savivaldybės nutarimai,
susirašinėjimai ir kt. – saugomi iki dešimties metų, o likviduotų įmonių – net
75 metus.
Matuoja metrais ir kilometrais
2003 metais, kai archyvas iš miesto Savivaldybės buvo
perkraustytas į dabartines patalpas, jame buvo 400 saugomų fondų (likviduotų
įmonių bylos).
Per šešerius metus fondų išaugo iki 1488. Archyve iš viso
saugoma per vieną milijoną bylų. Jomis būtų galima nukloti beveik 2,5 kilometro
ilgio kelią.
Vyriausioji specialistė tikino, kad archyvas pildėsi pamažu.
Didžiausios šūsnys dokumentų atkeliavo iš uždarytų didžiųjų gamyklų ir įmonių,
tokių kaip Autokompresorių, Tiksliosios mechanikos, Statybinių konstrukcijų
gamyklos, Baldų fabriko, Valgyklų, kavinių ir restoranų tresto, „Semos“, aklųjų
ir silpnaregių įmonės „Regovitus“. Lyderis šiuo atžvilgiu, žinoma, bankrutavusi
„Ekrano“ gamykla. Ji dokumentus į archyvą pradėjo vežti 2007 metais.
Plačiau skaitykite 2009 m. spalio 21 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Orientacija.A.Vasiliauskienė
sako, kad nepasiklysti tarp daugiau kaip milijono bylų padeda tam tikra sistema.
