Karštomis vasaros dienomis arbūzai – tikra atgaiva. Tačiau ar galima jais mėgautis be saiko?
Mamoms – būtina
Moliūginių šeimos žolinių genties augalas arbūzas, kurį mokslininkai vadina netikrąja uoga, kaip ir kitos uogos, pasižymi antioksidantų gausumu. Askorbo rūgštis, karotenas, niacinas, tiaminas ir riboklasinas ne tik lėtina senėjimo procesus ir padeda pailginti gyvenimą, bet ir saugo nuo įvairių ligų, net onkologinių, gerina regėjimą, valo iš organizmo toksinus, padeda pasišalinti cholesteroliui.
Tiesa, daugeliu vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiu arbūzas nusileidžia kai kuriems vaisiams ir uogoms, bet yra ypač vertingas dėl jame esančios folio rūgšties. Šis vitaminas dalyvauja eritrocitų, leukocitų ir trombocitų gamyboje, reguliuoja kraujodarą ir geležies pasiskirstymą organizme, padeda pasisavinti ir perdirbti su maistu gaunamus baltymus.
Kai folio rūgšties organizmas gauna pakankamai, oda įgyja gražią sveiką spalvą, virškinamasis traktas veikia nepriekaištingai, aterosklerozės rizika labai sumažėja, o jaunoms mamytėms netrūksta pieno.
Ypač svarbu, kad folio rūgšties netrūktų nėščiųjų maiste, antraip gali sutrikti kūdikio nervų sistemos vystymasis, padidėja rizika vaikui susirgti onkologinėmis ligomis.
Atsargiai. Arbūzai pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Paskutiniais nėštumo mėnesiais vaisius spaudžia šlapimo pūslę, o tai sukelia nemalonius pojūčius pilvo srityje. Pilnumo jausmas ir diskomfortas po didelės arbūzo riekės dar sustiprės.
Be to, nusprendus atsigaivinti arbūzu iš karto po pusryčių ar pietų daugumai ima pūsti pilvą, žarnyne kauptis dujos. Besilaukiančiosios, be šių nemalonumų, gali pajusti ir pilvo skausmą, raižymą. Todėl arbūzais mėgautis reikėtų ne anksčiau kaip praėjus 2–3 valandoms po valgymo.
Reikia ir širdžiai, ir inkstams
Dar vienas didžiulėje uogoje slypintis turtas – magnis. 100 g arbūzo jo yra apie 60 proc. rekomenduojamos suvartoti paros normos. Šis mikroelementas ypač naudingas dėl to, kad padeda organizmui pasisavinti kitas naudingąsias medžiagas – kalcį, natrį, kalį ir kt.
Be magnio neįmanoma ir normali raumenų bei nervų sistemos veikla.
Trūkstant šios medžiagos ima varginti galūnių mėšlungis, silpnumas, jaučiamas nuolatinis nuovargis. Ilgainiui magnio trūkumas gali pakenkti ir širdžiai – dėl nervinio pralaidumo sutrikimų ir žemo kraujagyslių tonuso gali išsivystyti širdies aritmija ir padidėti infarkto tikimybė. Todėl žmonės, kurių kraujospūdis padidėjęs, turėtų pasirūpinti, kad su maistu gautų pakankamai šio labai svarbaus mikroelemento.
Magnis labai naudingas ir inkstams – jis stabdo smėlio ir akmenų formavimąsi (beje, ir tulžies pūslėje) ir užkerta kelią druskos kaupimuisi organizme.
Be to, magnis laikomas patikima kovos su depresija priemone. Jei nuolat kankina prasta nuotaika, kelias naktis iš eilės sunku užmigti, nelengva susikaupti dirbant įprastą darbą, gali būti, kad jėgas ir energiją padės susigrąžinti arbūzų dieta.
Atsargiai. Be minėtų, arbūzuose yra ir kitų sveikatai naudingų medžiagų – natrio, kalio, geležies, kalcio. Bet negalima manyti, kad gausime reikiamą jų kiekį valgydami vien arbūzus: tektų sušlamšti net po du kilogramus, kad organizmo išteklius papildytų rekomenduojama geležies paros norma. Mityba turi būti subalansuota ir visavertė, visų būtinų mikroelementų ir vitaminų iš vieno produkto gauti pakankamai nepavyks.
Beveik gėrimas
Kai kurių vitaminų ir mikroelementų medžiagų arbūzuose daugiau, kai kurių – mažiau. Vis dėlto pagrindinė šių gigantiškų uogų sudedamoji dalis – vanduo (apie 90 proc.), todėl jos puikiai tinka malšinti troškuliui. Bet, skirtingai nei angliarūgšte prisotinti gaivieji gėrimai ir smarkiai perdirbtos vaisių sultys, jie neišprovokuoja kasos gaminti insuliną, nes juose nėra sunkiai pasisavinamo cukraus. Vadinasi, arbūzais pasmaližiauti – žinoma, saikingai – nedraudžiama net sergantiesiems diabetu. Svarbiausia – joks limonadas iš organizmo neišplaus nemažos dalies toksinų ir cholesterolio pertekliaus, o arbūzai tai gali.
Be to, arbūzai dėl juose esančių druskų padeda palaikyti organizmo vandens ir druskų pusiausvyrą nepakenkdami inkstams.
Atsargiai. Arbūzų ląsteliena ir juose esantis magnis greitina žarnyno veiklą, todėl žmonės, besiskundžiantys virškinamojo trakto sutrikimais, neturėtų jais piktnaudžiauti, kad neprasidėtų viduriavimas. Juk dėl jo organizmas netektų daug vandens, taigi, užuot papildęs skysčių atsargas, kaip tikėtasi, arbūzas gali tapti dehidratacijos priežastimi.
Padeda lieknėti
Arbūzų savybę padėti atsikratyti antsvorio nulemia keli veiksniai. Visų pirma – šių uogų sukeltas spartesnis šlapimo išsiskyrimas. O netekus nereikalingų skysčių kūno svoris sumažėja 1–2 kg.
Be to, arbūzai slopina alkio jausmą pripildydami skrandį, bet nebūdami kaloringi – 100 g šio produkto tėra apie 40 kcal.
Besiliekninant svarbu ir saldus skonis. Daug fiziologų atliktų tyrimų įrodė, kad saldus maistas smegenų suvokiamas kaip sotesnis, taigi per iškrovos dieną maitintis arbūzais maloniau nei, pavyzdžiui, agurkais.
Besilaikantieji arbūzų dietos per dieną turi suvalgyti 1–1,5 kg arbūzų. Kavos ir arbatos tomis dienomis gerti negalima. Toks mitybos apribojimas bus naudingas ne tik figūrai, bet ir sveikatai – padės atsikratyti susikaupusių kūno audiniuose nuodingųjų medžiagų, akmenukų, druskos, cholesterolio pertekliaus, taigi ir suaktyvins imunitetą.
Tačiau tokios dietos negali laikytis žmonės, kuriems nustatytas inkstų funkcijos nepakankamumas, nes šis organas tiesiog nepajėgs pašalinti tiek skysčio, ir tie, kurių inkstuose yra didesnių nei 4 mm akmenukų.
Atsargiai. Kaip ir bet kurios kitos vieno produkto dietos atveju, maitintis vien arbūzais daugiau nei dvi dienas iš eilės negalima. O per porą dienų įgauti tobulas formas nepavyks – bus prarastas tik skysčio perteklius (1–2 kg), bet riebalų sankaupos neištirps. Kad kūno apimtys sumažėtų, valgyti vien arbūzus reikia ilgesnį laiką kas 4–5 dienas. Tik svarbu per tas įprasto maitinimosi dienas nemėginti atsigriebti. O tokia pagunda gali kilti. Vidutinis maisto medžiagų metabolizmo laikotarpis – trys dienos, taigi pirmadienį pasisotinus vos keliomis arbūzo riekėmis trečiadienį arba ketvirtadienį apetitas turėtų ypač padidėti. Taigi taip besiliekninant prireiks valios. Ir, žinoma, sveiko proto. Pernelyg dažnos „arbūzų dienos“ gali sukelti organizmo išsekimą.
Įdomu
- Pagal ajurvedą, arbūzai pasižymi vėsinamuoju poveikiu, todėl daugiau jų patartina valgyti per karščius.
- Arbūzai gerina nuotaiką.
- Iš organizmo valo toksinus, cholesterolį, padeda pasišalinti iš inkstų ir tulžies pūslės smėliui ir akmenukams.
- Naudingi sergantiesiems podagra, artritu, ateroskleroze, gastritu, kepenų ligomis, hipertonija, akmenlige.
- Iš arbūzo galima pasidaryti puikių kosmetinių kaukių. Tereikia sutrinti jo minkštimą ir ta košele aptepti veidą. Palaikyti 10–15 min. Kad poveikis būtų didesnis, iš pradžių odą patepti alyvuogių aliejumi (jei oda sausa arba normali) arba trupučiu medaus (jei oda riebi).
- Mokslininkai iš Teksaso vaisių ir daržovių tyrimo centro teigia, kad arbūzuose esantis citrulinas organizme vykstant medžiagų apykaitai virsta argininu, veiksmingai plečiančiu kraujagysles.
- Pagal šį poveikį arbūzas, pasirodo, yra pranašesnis už populiariąją vingrą, tad vyrai, norintys praturtinti savo ir žmonos intymų gyvenimą, turėtų jo valgyti dažniau.
Parengė A. JOCIENĖ
