Seksologai tvirtina, kad neišsprendžiamų intymaus
gyvenimo problemų nėra. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad šioje srityje žmonėms
viskas aišku, ir diskutuoti lyg ir nėra apie ką. Kupinoje įtampos, skubėjimo,
žmogaus protinio perkrovimo kasdienybėje apie intymų gyvenimą vis mažiau
pagalvojame. Žmonės turi vis mažiau jėgų ir laiko atsipalaiduoti, pailsėti, gyventi visavertį seksualinį gyvenimą.
Alkoholizmas, depresija – bene dažniausi sekso priešai. Tačiau labai didelė dalis tik vyriškų problemų – erekcijos sutrikimų būna visai nesusijusių (arba tik šiek tiek susijusių) su žmogaus emocine būsena. Ar žinote, kad maždaug net trys ketvirtadaliai erekcijos sutrikimų atvejų yra susiję su konkrečiomis ligomis, kurios, pradėjusios savo nepageidautiną veiklą visame organizme, neretai smogia į skaudžiausią vietą – vyriškumą. O tai žmones verčia nepasitikėti savimi. Dėl to emociškai atitrūkstama nuo šeimos ir draugų, žmonos ar partnerės. Taigi pastebimai blogėja gyvenimo kokybė. Turint omenyje, kad net 40 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių vyrų rečiau ar dažniau kenčia dėl erekcijos sutrikimų, o net dviem trečdaliams jų šie sutrikimai yra sunkaus ar vidutinio laipsnio, nesunku įsivaizduoti šios problemos mastus. Žinant, kiek mažai vyrų dėl šios problemos kreipiasi į gydytojus, galima numanyti, kiek daug mūsų visuomenėje yra tyliai kenčiančių vyrų bei šeimų.
Kokios ligos ar organizmo būsenos dažniausiai sukelia erekcijos sutrikimus?
Visų pirma – aterosklerozė ir dažnai su ja susijusi (arba išsivysčiusi dėl kitų priežasčių) hipertenzija. Šios ligos pažeidžia kraujagysles, taigi lytinio susijaudinimo metu į varpą negali priplūsti pakankamai kraujo. Beje, sergant šiomis ligomis erekcija gali nukentėti ir dėl kitos priežasties – kai kurių arterinį kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimo. Taip pat neigiamą poveikį erekcijai gali turėti ir kai kurie antidepresantai, vaistai nuo vėžio, epilepsijos, nesteroidiniai nuo uždegimų bei šlapimą varantys vaistai.
Erekcija gali gerokai nukentėti ir dėl varpą įnervinamo nervo ligos ar traumos. Vyriškumą gali pažeisti stuburo smegenų ligos (augliai, uždegimai), komplikuoti stuburo lūžimai, kai kurios dubens traumos bei operacijos mažajame dubenyje. Kiek rečiau erekcija kenčia dėl inkstų ir kepenų ligų ar hormoninių sutrikimų.
Svarbios ir prostatos ligos, dėl jų gana dažnai kenčia vyresnio amžiaus vyrai, be to, dar vargstantys dėl šlapinimosi sutrikimų: dažno naktinio šlapinimosi, klaidingo noro šlapintis ar net visiško šlapimo nelaikymo.
Kiekvienas vyras, peržengęs 45-erių metų slenkstį, net ir neturėdamas jokių nusiskundimų, turėtų bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją urologą, kad įsitikintų, jog viskas tebėra taip, kaip turėtų būti, o jei ne, – kad paprasčiausiomis priemonėmis būtų galima pakoreguoti ryškėjančius sveikatos ir vyriškos funkcijos sutrikimus. Negalima laukti, kol negalavimai bus tokie, kad žmogui padėti išties bus sunku.
Kas laukia atvykusiųjų pas urologą?
Pirmiausia – nuoširdus ir atviras pokalbis. Paskui – apžiūra. Tradiciškai – šlapimo tyrimas ir PSA (prostatos specifinio antigeno), leidžiančio gana anksti įtarti (arba atmesti) prostatos vėžį, kiekio nustatymas. Neretai reikia atlikti šlapimą išskiriančių organų ir pilvo apžiūrą ultragarsu, prostatos sekreto bei kraujo tyrimus.
Visų vyriškų problemų sprendimo sėkmė priklauso anaiptol ne vien nuo jas sukėlusių priežasčių. Svarbiausia – tas priežastis išaiškinti pakankamai anksti. Būtent tai garantuoja sveikatos ir vyriškos potencijos atgavimą ir išsaugojimą.
Arūnas Želvys,
gydytojas urologas
