Alius Jakubėlis
Visai neseniai į mano rankas pateko vienas JAV atliktas tyrimas, kuriame verslo įmonių klausė, ar jos buvo pasirengusios šiai krizei. Nenuostabu, kad tik vienas iš daugelio respondentų atsakė, jog buvo visiškai pasiruošęs krizei. Jei atliktume panašią apklausą Lietuvoje, esu įsitikinęs, kad tokių įmonių irgi rastume labai nedaug. Matyt, šiuo atžvilgiu verslininkai ir investuotojai panašūs. Juk krizė – tai ne kas kita kaip mūsų pačių priimti blogi vadybiniai ar investiciniai sprendimai.
Finansų rinkoje viskas kinta labai greitai. Šiandien, prabėgus tik pusantrų metų nuo „Lehman Brothers“ žlugimo, rinkos dalyviai skaičiuoja įspūdingą pelną ir naudojasi ta investavimo alternatyvų gausa, kurią sukūrė ta pati krizė. Aiškumo dėlei reikia pridurti, kad šiandien rinkos dalyviai – tai daugiau profesionalūs investuotojai, kuriems Warreno Buffeto frazė „akcijas reikia pirkti tada, kai gatvėse liejasi kraujas“ yra investavimo pradžiamokslis. Paprasti investuotojai dažniausiai praleidžia gerą progą įsigyti pigių aktyvų, nes jų investavimo strategiją, rizikos ir grąžos santykio supratimą paprastai formuoja bendros visuomenės nuomonės atspindys žiniasklaidoje. Tai šiandien galėtume apibūdinti kaip „kaimyno problemų sprendimą“. Finansų rinka visada vienu žingsniu lenkia ekonomiką.
Nepaisant to, kad Graikijos šešėlis dar metus temdys visą euro zoną, Baltijos šalys užsienio investuotojų dėmesį trauks kaip įdomus regionas dėl Estijos siekio jau nuo 2011 metų įsivesti eurą. O visos trys Baltijos šalys kapitalo investavimo atžvilgiu jau seniai yra laikomos vienu regionu.
Kokios pagrindinės tendencijos šiais metais formuos akcijų kreives pasaulyje ir kartu Baltijos kapitalo rinkoje?
2009 metai buvo nepaprastai pelningi tiems, kurie investavo į skolos finansines priemones, pavyzdžiui, į Lietuvos ir Latvijos vyriausybių obligacijas, mūsų ir kaimyninių bankų skolos obligacijas. Tie patys bankai dažniau rinkosi investicijas į iždus ir supirkinėjo savo obligacijas nei dalijo paskolas verslui. Užsienio bankų entuziazmas padėti Lietuvai leisti „nepigias“ euroobligacijas išliks ir toliau. Todėl investuotojų akiratyje jos liks ir šiemet.
2009 ir 2010 metų pradžia nenuvylė ir tų, kurie pagrindinę savo investicinio portfelio dalį skyrė akcijoms. Akivaizdu, kad krizė nėra vien grėsmės, iškilusios svarbiausiems organizacijos tikslams. Tuo pačiu metu ji verslui sudaro galimybę transformuotis. Panašiai, kaip per 1998 metų Rusijos krizę, kai verslas buvo priverstas greitai persiorientuoti iš Rytų į Vakarus, taip ir ši pasaulinė recesija davė impulsą verslui persitvarkyti. Veiklos efektyvumo didinimas mažinant sąnaudas, produktų portfelio, eksporto rinkos ir net klientų persvarstymas neišvengiamai atspindės (ir jau atspindi) gerus įmonių rezultatus. Ši tendencija puikiai matyti JAV bendrovių skelbiamuose 2010 m. I ketvirčio rezultatuose, gerokai pranokstančiuose analitikų prognozes. Šiais metais geri kompanijų rezultatai ir toliau palaikys teigiamas akcijų kainų tendencijas.
Besivystančių šalių ekonomika per pastaruosius metus smarkiai keitėsi. Ji greitai atsigavo, yra labiau subalansuota, o svarbiausia, yra pasirengusi vartoti daug daugiau nei bet kada anksčiau. Įspūdingas šios ekonomikos augimas masina investuotojus, kurie, įgavę daugiau pasitikėjimo savo kapitalo saugumu, kreipia investicijas būtent į BRIC ir kitas besivystančias šalis. Nors esame Rytų Europos dalis, šis regionas irgi sulaukia investuotojų, ieškančių vis dar santykinai pigių akcijų, dėmesio. Deja, mūsų kapitalo rinkos ypatumas – mažas likvidumas ir dydis – lemia tai, kad rinkoje aktyviai investuoja vos keletas didesnių užsienio institucinių investuotojų. Įspūdingą akcijų kainų kilimą šiemet (kaip anksčiau ir tokį pat staigų kritimą) lėmė būtent likvidumo trūkumas. Tačiau tiek pasaulinis akcijų kainų ralis, tiek pirmieji sėkmingi vietiniai IPO (viešas akcijų platinimas) suteikia pasitikėjimą ir vietinio kapitalo savininkams.
Iniciatyvinės grupės ir diskusijos apie savivaldybių bei valstybės įmonių galimą privatizavimą per NASDAQ OMX Vilniaus biržą turėtų formuoti teigiamą foną ir užsienio investuotojams.
Nepaisant to, kad Graikijos (o vėliau ir Ispanijos, Portugalijos, Airijos) šešėlis dar metus temdys visą euro zoną, Baltijos šalys užsienio investuotojų dėmesį trauks kaip įdomus regionas dėl Estijos siekio jau nuo 2011 metų įsivesti eurą (mums gana gerai žinomas estų gebėjimas puikiai prisistatyti!). O visos trys Baltijos šalys kapitalo investavimo atžvilgiu jau seniai yra laikomos vienu regionu.
Sakoma, nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga, taip kapitalo rinkoje nėra nei gerų, nei blogų periodų investuoti. Gali būti tik netinkama investavimo strategija. Šiandieną, kaip niekada anksčiau, kiekvienam, besirūpinančiam šeimos finansine gerove, patarčiau toliau domėtis kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis kaupti ir išsaugoti turtą, bet tam reikia turėti ir profesionalių finansų konsultantų.
