Lenkijos nepriklausomybės dieną Varšuvoje vyko net trejos eitynės. Kiekvienose iš jų – sava Lenkijos vizija. Atstumas tarp šių vizijų nei didelis, nei mažas – ginkluotas riaušių policijos kordonas.
Sekmadienį Lenkijoje minėta 1918 m. lapkričio 11-oji, kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Rusijos, Austrijos ir Prūsijos. Partijos ir judėjimo „Nacionalistų radikalų stovykla“ (Obóz Narodowo-Radykalny, ONR) rengiamos eitynės antri metai iš eilės prasiveržė susirėmimu su policija, kurios milžiniškos pajėgos, užgrūdintos futbolo stadionuose ir jų prieigose, turėjo pasirūpinti, kad šie neužpultų kitų žygeivių – kairiųjų liberalų. Šie eitynes rengia siekdami neleisti nacionalistams uzurpuoti nepriklausomybės šventės ir pareikšti savo teisę į žmogaus teises gerbiančią ir demokratišką Lenkiją.
„Man keisčiausia tai, kad abi pusės jaučiasi kaip į pavojų patekusios mažumos“, – teigia Dominika Pszczolkowska, nepriklausomai dirbanti buvusi „Gazeta Wyborcza“ žurnalistė.
Šalyje, kurioje abortai leidžiami tik trimis atvejais – išprievartavimo, išsigimimo arba pavojaus motinos sveikatai -– liberalai, anot jos, bijosi, pavyzdžiui, katalikybės įsigalėjimo mokyklose. Dešinieji šaukia apie importuojamas europines vertybes, naikinančias lenkišką katalikišką tapatybę, protestuoja prieš liberalias žiniasklaidos priemones, tokias kaip „Gazeta Wyborcza“ ar kanalą TVN, nes šie nuolat vaizduoja Jaroslawo Kaczynskio „Teisę ir teisingumą“ bei jos rėmėjus kone kaip lunatikus. „Na, tai nėra visiškai be pagrindo“, – prideda buvusi minimo dienraščio žurnalistė.
Fašistuojantys ONR šaukia šį bei tą apie žydus.
Prijaučia „patriotams“
Futbolo chuliganų subkultūra, pasak Jaceko Kucharczyko, Varšuvoje įsikūrusio Viešųjų reikalų instituto vadovo, yra susiliejusi su kraštutinės dešinės ideologija, taigi smurto elementas eitynėse užprogramuotas.
J. Kucharczykas teigia, kad po panašių riaušių pernai vasarą radikalus užstojo iki tol atokiau laikęsis J. Kaczynskis, teigęs, kad tai vis dėlto Lenkijos patriotai. Analitiko manymu, toks žingsnis žengtas siekiant palaikymo vadinamajam Smolensko judėjimui, siekiančiam atskleisti tiesą apie lėktuvo katastrofą, kurioje žuvo tuometis prezidentas Lechas Kaczynskis. O tiesa, judėjimo įsitikinimu, slepia nužudymo sąmokslą.
Todėl radikalai iš sanitarinio kordono, kuriame juos laikė politinė sistema, ėmė judėti konvencinės politikos link, sako J. Kucharczykas.
Pagrindinė Lenkijos kairioji partija, Demokratinė kairiųjų sąjunga, pirmadienį pasiūlė uždrausti ONR, nes ši fašistuoja ir veikia prieš konstitucinę santvarką. J. Kucharczyko nuomone, tai tik politinis pareiškimas, kurio įgyvendinimo net nesitikima, tik siekiama atkreipti dėmesį į radikalų legitimizavimą.
Tačiau ONR iki šiol parlamento rinkimuose surinkdavo apie pusę procento balsų. Pagrindinis katalikiškas-nacionalistinis balsas Lenkijoje yra J. Kaczynskio „Teisė ir teisingumas“. Ši stoja į kovą su Lenkijos lemingais.
Lemingai ir beretės
Lemingai. Taip viešojoje erdvėje konservatoriai, klerikai ir jiems prijaučiantys komentatoriai pakrikštijo jaunąją vidurinę klasę. Dėl šių mielų graužikų grupinio migravimo ir neišvengiamos žūties mėginant perplaukti pernelyg plačias upes. Lemingais praminti lenkiškieji yupies, kuriems neva rūpi tik karjera ir laisvalaikis, bet ne Rusijos ir Europos Sąjungos užspeista ir iš vidaus pūvanti Lenkija. Lemingas sėdi laimingas su kavos puodeliu ir „iPad“ rankose užuot su transparantu ėjęs į demonstraciją dėl Smolensko avarijos tikrųjų priežasčių.
Lemingas yra „Teisės ir teisingumo“ bei klerikų institucijų atsakas į jiems ir jų rėmėjams prisiūtą megztųjų berečių (moherowe berety) etiketę. Etiketes, be abejo, labai mėgsta žiniasklaida, kuriai kur kas lengviau pavartoti du žodžius nei rašyti apie „religingą vyresnio amžiaus J. Kaczynsio elektoratą“ ir „išsilavinusius liberalių pažiūrų jaunosios kartos Lenkijos miestiečius“.
Lenkijoje nuolat keliamas klausimas apie Bažnyčios vaidmenį visuomenėje. Pernai karštų diskusijų sukėlė galiausiai priimtas sprendimas nutraukti kunigų socialinio draudimo finansavimą iš biudžeto. Prieš kelias savaites Lenkijos parlamento svarstymui pasiūlytas projektas visiškai uždrausti abortus, kam pritarė ir dalis liberalios-konservatyvios premjero Donaldo Tusko „Piliečių platformos“ parlamentarų.
Tačiau po lipdomomis etiketėmis ir dar giliau nei partijų priešprieša, pasak J. Kucharczyko, Lenkijoje plyti skirtis tarp tų, kurie mano, kad gyvena daugiau ar mažiau normalioje europietiškoje demokratinėje šalyje, ir manančių, kad esama santvarka ir institucijos yra nelegitimios, korumpuotos, pernelyg priklausomos nuo Rusijos ar Europos Sąjungos.
Pastarasis įsitikinimas išnešiotas brolių Kaczynskių dvivaldystės premjero ir prezidento postuose metais. Tuomet jie į rinkimus ėjo su „Ketvirtosios respublikos“ šūkiu (lietuviškasis „Tvarka ir teisingumas“ nuo lenkų nukopijavo ne tik partijos koncepciją, bet ir rinkiminę strategiją). 2005 m. išrinkta konservatorių valdžia kasdien ir kiekviena proga linksniavo kovą su korupcija ir buvo sumaniusi keisti konstituciją – atsikratyti komunistinės praeities ir žengti į naują legitimesnę „Ketvirtąją respubliką“.
Sekmadienį Lenkijoje vyko ir trečiosios eitynės, kurias pirmą kartą surengė pati Lenkijos valdžia su prezidentu Bronislawu Komorowskiu priešaky. Stengtasi lyg nuleisti garą ir sukurti neutralų renginį, kuriame pagerbti ir kairieji, ir dešinieji veikėjai, prisidėję šalies nepriklausomybės. Patriotinis jų fonas sudarė galimybę prisijungti nuosaikesniems nacionalistams, kurie antraip būtų dalyvavę dešiniųjų radikalų rengiamose eitynėse, tačiau taip lengvai susiskaldžiusios Lenkijos visuomenės į vieną minią nesuvarysi.
