Savarankiškai dirbantys gyventojai įprastai dirba ilgiau nei tie, kurie turi darbo sutartis.
Euro zonos skolų krizė pasėjo nesutarimus tarp Europos šalių. Bene daugiausia pylos jau kelerius metus sulaukia Graikija. Tačiau ar iš tiesų graikai yra tinginiai? Taip manančius statistika gali gerokai nustebinti.
Po to, kai tarptautiniai kreditoriai sutiko skirti graikams antrąjį 130 mlrd. eurų vertės paramos paketą, kuris turėtų padėti šaliai išvengti bankroto, tingumu neretai kaltinami graikai turės dar smarkiau susiveržti diržus, rašo BBC naujienų svetainė.
Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) surinkta statistika liudija, kad Graikija į problemų liūną nusirito visai ne dėl gyventojų tingumo. Vienas Graikijos gyventojas per metus darbe praleidžia vidutiniškai 2017 valandų. Tai yra gerokai daugiau nei kitų Europos šalių gyventojai.
Tarp 34 EBPO narių graikus pagal darbo valandas lenkia tik Pietų Korėjos ir Čilės gyventojai, atitinkamai dirbantys po 2193 ir po 2068 val. per metus.
Palyginimui: itin darbščiais laikomi vokiečiai per metus vidutiniškai darbe praleidžia po 1408 valandas. Tarp EBPO valstybių narių pagal šį rodiklį Vokietija užima 33 vietą iš 34 valstybių arba 24 vietą iš 25 valstybių, jeigu vertinsime tik EBPO priklausančias Europos šalis.
Vienintelė EBPO valstybė narė, kurios gyventojai dirba mažiau nei vokiečiai, – Nyderlandai. Čia vienas gyventojas per metus dirba vidutiniškai 1377 valandas.
Skirtumų tarp vokiečių ir graikų priežastys
Taigi statistinis graikas per metus dirba 40 proc. daugiau nei statistinis vokietis. Toks skirtumas atsiranda dėl kelių priežasčių.
Pascalis Mariannas, EBPO darbo rinkos statistikas, duomenis komentavo taip: „Graikijos darbo rinkoje yra daugybė savarankiškai dirbančių žmonių. Pavyzdžiui, ūkininkai arba krautuvėlių savininkai, jų darbo diena labai ilga“. Savarankiškai dirbantys asmenys įprastai esą dirba ilgiau negu tie, kurie dirba pagal darbo sutartis.
Antroji tokio didelio skirtumo priežastis, pasak P. Marianno, yra ta, kad Graikijoje ir Vokietijoje itin skiriasi ne visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičius. „Vokietijoje darbuotojų, dirbančių dalį darbo dienos, dalis yra ganėtinai didelė. Maždaug vienas iš keturių“, – sakė jis.
Tokia didelė ne visą darbo dieną dirbančių vokiečių dalis statistinį vidurkį tarsi „nutempia“ žemyn. Tuo metu Graikijoje dalį darbo dienos dirba kur kas mažiau gyventojų.
Vis dėlto, jeigu nekreipsime dėmesio į tą dalį gyventojų, kurie dirba dalį darbo dienos arba dirba patys sau, ir lyginsime tik pagal darbo sutartis dirbančių gyventojų dirbtą laiką, graikai pagal dirbtą laiką vis tiek aplenks vokiečius bent 10 procentų.
Tai galima paaiškinti faktu, kad vokiečiai mėgaujasi ilgesnėmis atostogomis, ilgesniam laikui gali imti nedarbingumo pažymas ir motinystės atostogas. Iš viso – vidutiniškai keturiomis savaitėmis ilgesniam laikotarpiui nei graikai.
Tačiau kodėl tuomet pagalbos reikia graikams, o ne vokiečiams? Todėl, kad vidutinis vokietis dirba kur kas produktyviau nei vidutinis graikas. P. Mariannas aiškino, kad Vokietijoje – itin efektyvus gamybos sektorius. Be to, nors mažiau vokiečių nei graikų dirba žemės ūkyje, vokiečių ūkininkai taip pat yra produktyvesni dėl labiau paplitusių pažangesnių technologijų.
Palyginimui: vienam graikui tenka 62,4 Lt, vienam vokiečiui – 113,7 Lt, o vienam Nyderlandų gyventojui – 129,3 Lt per valandą šalyje pagaminamų prekių ar paslaugų (įvertinus kainų skirtumus tarp šalių).
Vienas estas vidutiniškai pluša 1880 val., rusas – 1973 val., lenkas – 1939 val. per metus. Atitinkamai per valandą jie sukuria vidutiniškai apie 35,9, 25,8 ir 38,5 Lt vertės produktų.
Lietuvai produktyvumo taip pat trūksta
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per mėnesį vienas darbuotojas šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2010 m. vidutiniškai dirbo 151,7 val., valstybės sektoriuje – vidutiniškai 144,1 val., o privačiame sektoriuje – 157 val. Per metus atitinkamai būtų 1820, 1729 ir 1884 valandos.
Į statistikų pateikiamą darbo valandų skaičių neįtrauktos gyventojų turimos atostogos, kurių pagal darbo sutartį dirbantis asmuo kasmet turi po 28 kalendorines dienas.
Per vieną valandą vienas mūsų šalies gyventojas 2010 m. vidutiniškai pagamino prekių ar paslaugų už 36,7 Lt.
„Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europa, yra maža dirbančių ne visą darbo dieną dalis. Vakarų Europoje tai yra gana paplitęs reiškinys. Dalį darbo dienos dirba ir penktadalis, ir trečdalis visų dirbančiųjų. Nyderlanduose, berods, net pusė jų dirba dalį dienos. Tuo tarpu Lietuvoje įprastas modelis yra dirbti visą darbo dieną. 8 val. darbo diena yra toks kaip ir „įkaltas“ dalykas“, – aiškino SEB banko analitikė Vilija Tauraitė.
Ji aiškino, kad skirtingose šalyse produktyvumas skiriasi dėl ekonomikos struktūros skirtumų ir dėl to, kad gyventojai dirba skirtingose ūkio šakose. „Jeigu kokios nors šalies ekonomikoje daug žemės ūkio dalies, kur paprastai pridėtinė vertė yra žemesnė, natūralu, kad ir viso ūkio pridėtinė vertė bus menkesnė. Išsivysčiusiose šalyse aukšta pridėtinė vertė užima didesnę dalį ir natūraliai gali pademonstruoti geresnį rodiklį“, – dėstė analitikė.
Kitas lemiamas dalykas, anot pašnekovės, skirtingas investicijų lygis. „Lietuva palyginti neseniai išsivadavo iš centralizuotai planuojamos ekonomikos, natūralu, kad per tą laiką tikrai nesugebėjo tiek investuoti ir į tokias technologijas, kaip kad tos šalys, kurios nuolat buvo rinkos ekonomikoje ir dabar turi pažangiausias technologijas“, – kalbėjo V. Tauraitė.
Ji pastebėjo, kad Lietuvoje yra „tokių šviesulių, kaip lazerių ar biotechnologijų įmonės“. Tačiau taip pat pažymėjo, kad sunkmečiu investicijų procesas stabtelėjo, verslininkai vis dar yra atsargūs ir „nenori iškopti iš tos investicijų duobės“, investuoja atsargiai, nes netikrumas dėl ekonomikos yra pakankamai didelis.
