Lietuvoje apie 1200 moterų kasmet suserga krūties vėžiu.
Sergančiųjų šia liga daugėja ir ji paliečia vis jaunesnes moteris.
Statistika rodo, kad lietuvės gana abejingos savo sveikatai – maždaug 42 proc.
susirgusiųjų į gydytoją kreipiasi tik tada, kai liga jau būna trečios ar net
ketvirtos stadijos, ir išgijimo prognozė dažniausiai jau yra labai abejotina.
Krūties vėžys – liga, kurios ankstyvai diagnostikai ypač svarbu pačios moters rūpinimasis savo sveikata. Tad Vilniaus universiteto Onkologijos klinikos gydytojo onkologo Tado Mikalausko paprašėme papasakoti, į ką itin svarbu atkreipti dėmesį norint neužleisti krūties vėžio.
Pirmas žingsnis – savikontrolė. Kiekvieną mėnesį apsižiūrinčios ir apsičiuopiančios krūtis moterys kreipiasi į gydytoją anksčiau ir turi didesnę tikimybę pasveikti. Nuo 20 iki 40 metų rekomenduojama kasmet atlikti krūtų echoskopijas, nuo 40 metų ir vyresnėms moterims – mamogramas – specialias krūtų rentgeno nuotraukas, kad būtų galima nustatyti ir labai nedidelius, dar nečiuopiamus pakitimus. Mamograma rekomenduojama ir jaunesnėms moterims, jei rizika susirgti krūties vėžiu didesnė (krūties augliai šeimoje, gydyti krūties augliai, radiacinis apšvitinimas ir kt.). Jei įtariamas krūties auglys, gydytojas onkologas atlieka aspiracinį mėginį plona adata ir, įvertinęs rentgenologinį ir echoskopinį tyrimus, siunčia pacientą gydytis ar apžiūrą skiria pakartoti praėjus keliems mėnesiams.
Skausmas nėra ankstyvas krūties vėžio požymis. Nedelsti ir kreiptis į gydytoją reikia dėl šių požymių:
– čiuopiamas darinys krūtyje ar pažastyje,
– krūties formos ar dydžio pasikeitimai,
– spenelio išskyros, didelis jautrumas, spenelio įtraukimas,
– krūties odos pasikeitimas (citrinos žievelė),
– krūties karščio pojūtis, uždegimo reiškiniai.
Dauguma šių reiškinių dar nereiškia, kad bus nustatytas vėžys, tačiau gydytojo apžiūra būtina. Tik taip auglys gali būti nustatomas laiku ir taikomas atitinkamas gydymas.
Daiva Visockienė
