Galbūt dėl tokios ligos kaip sloga ir
nevertėtų per daug krimstis, jeigu peršalus nosis pašlapiavo vieną ar keletą
dieną. Tačiau ilgai užsitęsęs ar dažnai pasikartojantis slogavimas,
apsunkinantis kvėpavimą pro nosį, dažnai yra kur kas rimtesnis dalykas negu
paprasta ūmi sloga.
Tačiau daug žmonių metų metus vargsta dėl nosies užgulimų, slogavimų, dažno galvos skausmo, pasikartojančio bendro sveikatos pablogėjimo, bet neskuba kreiptis į gydytojus, o gydosi patys. Jie vartoja įvairius gleivinę sutraukiančius vaistus, ir šie po metų kitų neretai sukelia neigiamus nosies vidaus pokyčius, tarp jų – ir alergines reakcijas.
Kas dažniausiai sukelia lėtinę slogą? Vaikams viena dažniausių priežasčių gali būti adenoidų hipertrofija. Hipertrofavę adenoidai susiaurina arba visai blokuoja kelią orui nosiaryklėje. Dėl to vaikai kvėpuoja prasižioję, miegodami dažnai knarkia. Adenoiduose dažnai apsigyvena lėtinė infekcija, dažnai suaktyvėdama ji sukelia uždegimus nosiaryklėje, jie neretai paliečia ir ausis. Tokie vaikai dažniau kenčia dėl greitesnio nuovargio, galvos skausmo, mieguistumo.
Gan paprasta chirurginė operacija, atliekama taikant narkozę, nepalieka vaikams slogesnių prisiminimų ir išgelbsti nuo varginamų negalavimų, bendros sveikatos pakenkimų.
Suaugusiems pacientams sloga dažniausiai būna dėl iškrypusios nosies pertvaros.
Šis defektas gali būti įgimtas arba įgytas per traumas. Ir šiuo atveju palyginti nesudėtinga chirurginė operacija išvaduoja iš lėtinės slogos ar net veido daubų pasikartojančių uždegimų, kurie neretai sukelia nemenkus sveikatos sutrikimus.
Nereikėtų galvoti, kad sloga – liga nebloga, ir dėl jos lyg ir nepridera kreiptis į gydytojus. Slogą gydyti būtina, jei nenorite gyventi turėdami lėtinę infekciją, kuri anksčiau ar vėliau jus privers kreiptis pagalbos.
Violeta Pčalinienė, gydytoja
