Nors pastaraisiais metais apie krūties
vėžio ankstyvą diagnostiką kalbama itin plačiai, statistiniai duomenys rodo, kad
lietuvės iki šiol į tai žiūri gana abejingai – maždaug 42 proc. susirgusiųjų į
gydytoją kreipiasi tik tada, kai liga jau būna trečios ar net ketvirtos
stadijos, ir pasveikimo prognozė dažniausiai jau yra labai abejotina.
Gydytojas onkologas mamologas (krūtų ligų specialistas) Tadas Mikalauskas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Švedijoje, kur diegiama nauja krūtų ligų diagnostikos ir prevencijos programa, negali likti abejingas ir savo tėvynainėms, todėl bandys darbą Švedijos onkologijos klinikose derinti su reguliariomis išvykomis į Lietuvą, nes čia labai stinga tos srities specialistų, o krūties vėžys nusineša tiek daug gyvybių. Gydytojas Tadas Mikalauskas prieš atvykdamas į Lietuvą internetu atsakė į keletą klausimų.
Ar galima teigti, kad sergamumas krūties vėžiu mūsų šalyje jau stabilizavosi ar net mažėja?
Deja, ne. Sergamumas kol kas didėja. Be to, vėžiu suserga vis jaunesnės moterys. O jaunoms išgyti dažniausiai problemiška.
Kokie yra ankstyviausios stadijos simptomai? Ką tokia moteris gali jausti, kuo ji skundžiasi?
Deja, serganti ankstyviausios stadijos krūties vėžiu moteris dažniausiai nieko nejaučia ir niekuo nesiskundžia.
Ar tai reiškia, kad diagnozuoti tokios stadijos vėžio praktiškai neįmanoma?
Netiesa. Diagnozuoti įmanoma, tačiau tam reikia reguliariai atlikti krūties tyrimus ultragarsu arba rentgenu.
Kaip dažnai tai reiktų daryti?
Vėžys nėra ūmi liga, todėl tuos tyrimus užtenka atlikti vienąkart per metus.
Rentgenas ar ultragarsas – kas geriau ir kodėl?
Kadangi, keičiantis moters amžiui, keičiasi ir krūties audinys, ultragarsinis tyrimas bus informatyvesnis maždaug iki 40 metų, o vyresnėms tikslingiau atlikti rentgeno tyrimą.
Ar diagnozė nustatoma remiantis tik šiais tyrimais?
Ne, paprastai, remiantis šiais tyrimais, liga tik įtariama, o diagnozė nustatoma pacientę apžiūrėjus ir paėmus adata medžiagos iš įtartinos vietos ir ją ištyrus. Be to, visada dar nuodugniai ištiriama visas audinys, pašalintas operacijos metu.
Vis dėlto kodėl Lietuvoje tiek daug užleistų krūties vėžio atvejų?
Todėl, kad dėl nepaaiškinamų priežasčių moterys yra pernelyg abejingos savo sveikatai: ne tik reguliariai neatlieka minėtų tyrimų, bet netgi reguliariai neapsičiuopia savo krūtų ir neretai auglius pastebi tik tada, kad jie jau būna ne tik apčiuopiami, bet ir matomi.
Kokie dar gali būti krūties auglio požymiai?
Be įvairaus dydžio sukietėjimų krūtyse, gali būti jaučiamas padidėjęs krūties jautrumas, pastebimos išskyros iš spenelio arba sumažėjęs, įtrauktas spenelis. Taip pat gali būti odos pakitimai, pvz., citrinos žievelę primenanti oda arba net jos išopėjimas. Itin svarbus požymis – padidėję pažasčių limfiniai mazgai – praktiškai neskausmingi sukietėję gumbeliai pažastyse.
Ką patartumėte moterims prieš atvykdamas į Lietuvą?
Mano, kaip ir kiekvieno mamologo, patarimai būtų tokie:
1. Reguliariai atlikite krūtų tyrimus ultragarsu arba rentgenu;
2. Reguliariai apčiuopkite savo krūtis;
3. Apčiuopusios darinį krūtyje ar pastebėjusios išskyras iš spenelio, nepanikuokite (tai gali būti ir ne vėžio simptomai), o kuo skubiau kreipkitės į specialistą;
4. Būkite ypač budrios, jeigu kas nors iš jūsų artimų giminaičių sirgo arba serga krūties vėžiu.
Daiva Visockienė
