Mažosios bendrijos koncepcija yra orientuota į šeimos smulkųjį verslą.
Po keletą metų trukusių svarstymų Vyriausybė pritarė pasiūlymui įsteigti naują įmonių rūšį – mažąją bendriją. Įstatymas iškeliavo į Seimą, o būsimi ir esami verslininkai dėlioja mažųjų bendrijų pliusus ir minusus.
Mažosios bendrijos turėtų užpildyti nišą tarp individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių. Joms įsteigti nereikia pradinio kapitalo, taikoma ribota civilinė atsakomybė, paprasčiau tvarkoma buhalterija, o pelną galima pasidalinti nelaukiant metų pabaigos.
Ūkio ministerija teisinasi, kad ilgai ieškojo tinkamos teisinės formos, darė apklausas ir domėjosi, kaip panašios įmonės veikia užsienyje.
2010 m. spalio–gruodžio mėn. buvo atlikta visuomenės apklausa dėl naujos teisinės formos. Rezultatai parodė, kad jai vienbalsiai pritaria verslininkai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą.
„Ši forma taip pat patraukli ir asmenims, ketinantiems pradėti verslą (93,6 proc.). Tačiau apklaustųjų komentarai dėl naujos verslo formos – nevienareikšmiški. Daugelis pritarė, tačiau dalis teigė, kad verslo sąlygos turėtų būti gerinamos visiems verslo subjektams, neišskiriant kelių grupių“, – tikino ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas.
Mažąją bendriją galės steigti tik fiziniai asmenys, ne tik lietuviai, bet ir užsienio šalių piliečiai.
Pliusai
Viešosios įstaigos „Verslininkų namai“ vadovas Donatas Žiogas įsitikinęs, kad mažosios bendrijos bus aktualios tūkstančiams Lietuvos gyventojų.
„Žmonės domisi naujove. Kasdien konsultuojame ir pradedančius, ir jau dirbančius verslininkus. Dabar turiu apie dvidešimt klientų, kurie yra sustabdę įmonių registravimo procedūras ir laukia, kol bus galutinai priimtas Mažųjų bendrijų įstatymas“, – sako D. Žiogas.
Jis vardija mažųjų bendrijų pliusus. Pirmasis – nereikia įstatinio kapitalo. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę reikia turėti 10 tūkstančių litų, o tai atbaidydavo nemažai norinčių įkurti savo verslą.
Mažųjų bendrijų įstatymo projekte siūloma supaprastinti steigimo procedūrą – nereikėtų atidaryti banke sąskaitos įnešant kapitalą, be to, reikiamus duomenis galima būtų pateikti ir internetu.
Antrasis privalumas: mažoji bendrija – ribotos atsakomybės įmonė. Tai reiškia, kad mažosios bendrijos dalyviai bankroto atveju atsakys tik įmonės kapitalu bei turtu, įsipareigojimai nebus nukreipti į jų asmeninį turtą. Tai – didžiausias individualios įmonės trūkumas. Kilus finansinėms problemoms verslininkai rizikuoja prarasti asmeninį turtą.
Dar vienas pliusas – mažajai bendrijai nebūtinas vadovas. Jos nariai gali išsirinkti žmogų, kuris atstovautų kitiems dalyviams. Uždaroje akcinėje bendrovėje vadovas ir buhalteris yra būtini etatai. Kartais vos pradėjus verslą nėra galimybių įdarbinti žmonių, tad verslininkai ieškodavo būdų, kaip įvykdyti reikalavimus ir patirti kuo mažiau nuostolių, ieškodavo žmonių pusei ar ketvirčiui etato. Mažosios bendrijos nariams suteikta galimybė bent jau verslo pradžioje sutaupyti pinigų būtiniems etatams. Darbo sutarčių sudarinėti nereikia.
Mažosios bendrijos steigimo dokumentų nereikia tvirtinti pas notarą. Tai taip pat leidžia sutaupyti dalį lėšų.
Pagal įstatymo projektą, mažosiose bendrijose numatytas pelno išmokėjimas avansu. Uždaroje akcinėje bendrovėje pelnas išmokamas tik kartą per metus. Mažojoje bendrijoje dalyviai, pavyzdžiui, kartą per ketvirtį galės dalį pelno išsimokėti avansu.
Taip pat numatyta supaprastinta buhalterinė apskaita.
Minusai
Pasak D. Žiogo, minusai labai greitai išryškės, kai įstatymas įsigalios ir mažosios bendrijos pradės veikti. Tačiau jau dabar lygiagrečiai su Mažųjų bendrijų įstatymo projektu į Seimą iškeliavo akcinių bendrovių, individualių įmonių, ūkinių bendrijų įstatymų pakeitimų projektai, kur numatoma galimybė visas jas pertvarkyti į mažąsias bendrijas.
Tačiau nėra numatyta galimybė viešosioms įstaigoms persitvarkyti į mažąsias bendrijas. Pasak D. Žiogo, šiuo metu yra labai daug viešųjų įstaigų, kurios savo esme, prigimtimi ir vykdoma veikla yra panašios į uždarąsias akcines bendroves. Jos buvo įsteigtos tik todėl, kad steigėjai nenorėjo rizikuoti savo turtu ar neturėjo 10 tūkst. litų uždarajai akcinei bendrovei įsteigti.
„Buvo įsteigta nemažai tokių išsigimusių viešųjų įstaigų, kurios vykdo komercinę veiklą, bet ją pridengia viešo intereso tenkinimu. Jų negalima pertvarkyti į mažąsias bendrijas, nes tai, kiek žinau, prieštarauja Civiliniam kodeksui“, – sako D. Žiogas.
Kitas mažųjų bendrijų minusas yra tas, kad nėra numatyta mokestinių lengvatų, taip vadinamų mokestinių atostogų. Kai kuriose valstybėse naujai įkurtos įmonės metams ar dvejiems atleidžiamos nuo mokesčių ir taip joms leidžiama atsistoti ant kojų.
Mažosioms bendrijoms galės būti taikomos tik Pelno mokesčio įstatyme numatytos lengvatos – tiek 5 proc. pelno mokesčio tarifas (jei mažoji bendrija atitiks nustatytus kriterijus), tiek lengvatos įmonėms, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, mokslinius tyrimus (jei bus tenkinamos nustatytos sąlygos) ir kitos lengvatos. Specialių – tik mažosioms bendrijoms skirtų – lengvatų nėra numatyta.
Verslininkai laukia sprendimo
Ūkio ministerijos sumanymu, mažosios bendrijos koncepcija yra orientuota į šeimos smulkųjį verslą.
Individualios įmonės „Laimos pyragai“ savininkė Laima Gabrijolavičienė, dirbanti kartu su savo vyru, teigia laukianti Mažųjų bendrijų įstatymo priėmimo. Moteriai svarbiausia tai, kad mažosioms bendrijos numatyta ribota atsakomybė.
„Uždarosios akcinės bendrovės įkurti negaliu, nes neturiu įstatinio kapitalo. Dirbame kartu su vyru, todėl mums svarbu, kad būtų ribota atsakomybė. Į kitas subtilybes dar nesu įsigilinusi, tad prieš atlikdama kokį nors veiksmą, eisiu konsultuotis su specialistais“, – sako prieš pusmetį įmonę įkūrusi moteris.
