Geras krepšininkų pasirodymas gali pakelti vartotojų pasitikėjimo indeksą.
Investicijos į Europos krepšinio čempionatą iš karto neatsipirks finansiškai, tačiau ekspertai teigia, kad krepšinio kovų paskatintos teigiamos emocijos gali padidinti vartotojų pasitikėjimą ir norą atverti pinigines.
120,7 mln. Lt iš Valstybės investicijų programos ir 220 mln. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų – tiek, Kūno
kultūros ir sporto departamento (KKSD) pareigūnų vertinimu, gali siekti investicijos, skirtos kitą savaitę
prasidedančiam Europos krepšinio (EČ) čempionatui, rašo „Verslo žinios“.
Apie šių investicijų grąžą politikai ir renginį organizuojančios Lietuvos krepšinio federacijos atstovai kalba atsargiai. Mindaugas Špokas, Europos krepšinio čempionato organizacinio komiteto direktorius, yra
sakęs, kad laukiama apie 35 tūkst. turistų, kurie iš įvairių Europos šalių gali atvykti stebėti krepšinio
varžybų.
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos š. m. liepą skelbė, kad Lietuvoje apsilankęs
turistas per dieną vidutiniškai išleidžia 1040 Lt. Net pridėjus įsivaizduojamas vizijas, kiek suvenyrų gali
nupirkti ir alaus išgerti dėl krepšinio išprotėję Lietuvos sirgaliai, tikėtina, kad tiesioginė investicijų
grąža atrodys gana kukli.
„Neverta diskutuoti dėl tokių renginių naudos šalies ekonomikai, – sako Danas Arlauskas, Verslo darbdavių
konfederacijos vadovas. – Jie stimuliuoja ūkį, ypač vertinant 3–5 metų ateitį. Klausimas, ar mūsų turizmo
verslas ir valdininkai sugebėjo pasinaudoti galimybėmis. Jei neklystu, kol kas rezultatai nėra tokie, kokių
tikėtasi“.
Kai kurie „Verslo žinių“ kalbinti ekspertai siūlo vengti šiai visuomenei būdingos saviplakos, nes „tradicinė
investicijų ir jų grąžos samprata“ šiuo atveju visiškai netinka. „Bendrumo jausmas, savivertės pojūtis,
teigiamos emocijos yra bene svarbiausias ekonomikos skatintojas ir variklis“, – tvirtino Jaunius
Pusvaškis, „Baltic Management Institute“ generalinis direktorius.
Artūras Urbonavičius, vartotojų nuotaikas tiriančios kompanijos „AC Nielsen“ skyriaus Baltijos šalyse vadovas, dėmesį į kiekvienais metais kas ketvirtį sudaromo vartotojų pasitikėjimo indekso rodiklius (angl. Consumer Confidence Index, CCI). Pasibaigus 2010-ųjų vasarai, III ketvirtį, prieš prasidedant šildymo sezonui, Lietuvos CCI nelauktai šoktelėjo 11 procentinių punktų, iki 63%.
Šio šuolio racionaliai paaiškinti, A. Urbonavičiaus požiūriu, buvo neįmanoma. Jis atkreipia dėmesį, kad apklausa, liudijusi staiga išaugusį vartotojų pasitikėjimą, surengta kaip tik rugsėjo pradžioje, vykstant turnyrui ir vyraujant euforijai dėl sėkmingo krepšininkų pasirodymo.
