J. S. Nye.
Šį mėnesį sukaks 40 metų nuo slaptos buvusio JAV nacionalinio saugumo sekretoriaus Henry‘o Kissingerio kelionės i Kiniją. Ši kelionė pradėjo procesą, pataisiusį JAV ir Kinijos diplomatinius santykius, kurie buvo nutrūkę 20 metų. Ši kelionė ir vėlesnis prezidento Richardo Nixono vizitas ženklino didžiulį Šaltojo karo persigrupavimą. JAV ir Kinija, sėkmingai kartu siekusios suvaržyti ekspansinę Sovietų sąjungą, atidėjo į šalį tarpusavio priešiškumą.
Šiuo metu Sovietų sąjunga jau išnykusi, o Kinijos galia stiprėja. Kai kurie amerikiečiai ginčijasi, kad Kinijos pakilimas negali būti taikus, todėl JAV turėtų pasirinkti Kinijos Liaudies Respublikos suvaržymo politiką.
Tiesą sakant, daugelis Kinijos pareigūnų suvokia dabartinę Amerikos strategiją kaip tokią. Jie yra neteisūs. Šiaip ar taip, Šaltojo karo metu SSRS sulaikymas iš esmės reiškė prekybos nebuvimą ir labai mažai socialinių kontaktų. Dabar, priešingai, JAV ne tik didžiuliu mastu prekiauja su Kinija, bet ir palaiko intensyvius socialinius kontaktus, įskaitant ir 125 tūkst. JAV universitetuose studijuojančių studentų iš Kinijos.
Pasibaigus Šaltajam karui H. Kissingerio vizito pradėtas Sovietų sąjungos suvaržymas daugiau nebegalėjo būti JAV ir Kinijos santykių pagrindu. Be to, santykiai su Kinija atvėso po šaudymų Tiananmenio aikštėje 1989 metais, o prezidento Billo Clintono administracija turėjo sukurti naują požiūrį.
Tuo metu, kai aš 1994 metais vadovavau Pentagono Rytų Azijos strategijos apžvalgos rengimui, mes Kinijos suvaržymo idėją atmetėme dėl dviejų priežasčių. Jeigu elgtumėmės su Kinija kaip su priešu, mes užsitikrintume priešą ateityje. Jeigu elgtumėmės su Kinija kaip su draugu, bent išliktų švelnesnių rezultatų tikimybė.
Be to, būtų buvę sudėtinga įtikinti kitas šalis įsijungti į Kinijos suvaržymo koaliciją, nebent Kinija griebtųsi priekabiavimo taktikos, kurios sovietai ėmėsi po Antrojo pasaulinio karo. Tik pati Kinija savo elgsena galėtų suburti kitus imtis Kinijos suvaržymo.
Strategija, kurią sukūrė B. Clintono administracija, galėtų vadintis ne „sulaikymu“, bet „integruok, nors apsidrausk“ – kažkas panašaus į buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano „pasitikėk, bet prižiūrėk“ požiūrį į strateginius susitarimus su Sovietų sąjunga.
Viena vertus, JAV parėmė Kinijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje bei priėmė prekes ir lankytojus iš Kinijos. Kita vertus, B. Clintono ir Japonijos premjero Ryutaro Hashimoto deklaracija 1996 metų balandį patvirtino, kad JAV ir Japonijos saugumo sutartis gali suteikti pagrindą stabiliai ir klestinčiai Rytų Azijai, o ne būti tik Šaltojo karo pėdsaku.
B. Clintonas taip pat pradėjo gerinti santykius su Indija – strategija, kurią JAV rėmė abi pagrindinės partijos. Vėlesnio prezidento George’o W. Busho administracija ir toliau gerino abipusius santykius, tuo pat metu gilino ir vis labiau formalizavo ekonominį dialogą su Kinija.
Tada JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Robertas Zoellickas išaiškino, kad JAV pritartų Kinijos „kaip atsakingos suinteresuotosios pusės“ iškilimui. Šia politika toliau vadovaujasi dabartinio prezidento Baracko Obamos administracija, kuri, įtraukusi saugumo klausimus, išplėtė kasmetines ekonomines konsultacijas su Kinija.
Kaip aš teigiu savo naujoje knygoje „Galios ateitis“ („The Future of Power“), vienas iš didžiausių dvidešimt pirmojo amžiaus pasikeitimų yra Azijos atgimimas.
Devynioliktojo šimtmečio Azijoje buvo pusė pasaulio populiacijos ir pusė pasaulio ekonomikos. Praėjusio šimtmečio pradžioje pramonės revoliucija Europoje ir Šiaurės Amerikoje sumažino Azijos dalį pasaulinėje ekonomikoje iki 20 procentų. Šio amžiaus viduryje Azijoje ir vėl galėtų būti pusė pasaulio gyventojų ir bendrojo vidaus produkto.
Tai yra natūrali ir sveikintina evoliucija, nes ji leidžia šimtams milijonų žmonių išvengti skurdo. Kad ir kaip būtų, tuo pat metu tai davė pagrindą nerimui, kad Kinija taps grėsme Jungtinėms Valstijoms.
Tokios baimės atrodo perdėtos, ypač vertinant Aziją ne kaip vientisą vienetą. Azija pati turi vidinę galios pusiausvyrą. Japonija, Indija, Vietnamas ir kitos šalys nenori, kad čia dominuotų Kinija, todėl džiaugiasi JAV buvimu regione.
Jeigu Kinija neišplėtos savo „minkštųjų galių“, karinės ir ekonominės galios augimas greičiausi burs jos kaimynes į koaliciją, kuri atsvertų Kinijos pakilimą.
Tai būtų tas pats, jeigu Meksika ir Kanada siektų susivienyti su Kinija, kad subalansuotų JAV galią Šiaurės Amerikoje.
Po 2008-2009 metų finansų krizės, kai Kinija labai greitai atsigavo ir grįžo prie 10 procentų metinio augimo, kai kurie Kinijos pareigūnai ir apžvalgininkai paragino užimti labiau kategorišką poziciją užsienio politikoje, kuri atspindėtų naujas Kinijos galias.
Daug kas klaidingai tikėjo, kad JAV buvo nuosmukyje, ir kad krizė suteikė naujų strateginių galimybių Kinijai. Pavyzdžiui, Kinija pradėjo daryti spaudimą dėl teritorinių ginčų Pietų Kinijos jūroje, taip pat eskaluoti užsitęsusį sienos ginčą su Indija.
Grynasis to rezultatas yra tai, kad per pastaruosius dvejus metus Kinija pablogino santykius su Japonija, Indija, Pietų Korėja, Vietnamu ir kitais – gana svarbus posūkis, kuris patvirtina JAV strateginę prielaidą, kad „tik Kinija gali suvaržyti Kiniją“.
Tačiau Amerikos strategijoje klaidinga būtų koncentruotis tik į apsidraudimo dalį. JAV ir Kinija (taip pat ir kitos šalys) gali daug pasiekti bendradarbiaudamos tarptautinių santykių srityje. Be tokio bendradarbiavimo negalima sukurti ir įgyvendinti globalaus finansinio stabilumo, klimato kaitos, kibernetinio terorizmo ar pandemijos problemų sprendimų.
Jeigu galia – tai gebėjimas pasiekti norimą rezultatą, svarbu atminti, kad kartais mūsų galia didesnė tada, kai veikiame kartu su kitais, o ne per jų galvas. Šio dvidešimt pirmajam amžiui svarbios „sumaniosios galios“ strategijos dalies suvaržymo idėja neapima. Kai H. Kissingeris prieš keturis dešimtmečius nusileido Pekine, jis pradėjo ne tik Šaltojo karo virsmą, bet ir naują JAV ir Kinijos santykių erą.
____________________
Josephas S. Nye yra buvęs JAV gynybos sekretoriaus patarėjas B. Clintono administracijoje, dabar – Harvardo universiteto profesorius ir knygos „Galios ateitis“ autorius.
