Atvėsus orams padaugėja sergančiųjų kvėpavimo takų
ligomis, kur kas dažniau atsinaujina ir chroniškos ligos.
Norėčiau atkreipti dėmesį į eksudacinius otitus – vidurinės ausies uždegimus. Juos dažnai sukelia nosies, prienosinių ančių (sinusų), ryklės virusinė ar bakterinė infekcija bei kita nosiaryklės patologija: adenoidai, augliai ir pan. Sąlygas šiai ligai išsivystyti sudaro infekcija, vaikų alerginės diatezės, neracionalus ar nepakankamas ausų ligų gydymas, atmosferiniai faktoriai (tarp jų ir skrydžiai lėktuvu) ir kt.
Visi šie faktoriai sukelia trimito – vamzdžio, jungiančio nosiaryklę su vidurine ausimi, paburkimą, todėl sutrinka ausies ventiliacija bei gleivių nutekėjimas. Deguonis, kuris normaliai būna vidinėje ausyje, rezorbuojasi, ir jo vietoje ima kauptis skystis. Jam susistovėjus, neišvengiamai savo veiklą pradeda bakterijos, todėl gali vystytis bakterinis pūlingas uždegimas.
Kaip įtarti šią problemą
Dažnai eiga būna tokia. Pirmiausia prasideda sloga. Paskui užgula ausį. Kartais ausyje atsiranda žemo tono ūžesys. Sergančioje ausyje pacientas kartais girdi savo balso aidą, jaučia skysčio kliuksėjimą ar kaip nors kitaip apibūdinamus garsus: spragsėjimą, braškėjimą, šiurenimą.
Jei organizmas sėkmingai susidoroja su jį užpuolusia
infekcija, trimito paburkimas išnyksta, skystis vidurinėje ausyje rezorbuojasi,
atsikuria ausies ventiliacija ir visi nemalonūs reiškiniai praeina.
Tačiau kartais liga gali pereiti į lėtinę. Praėjus ūmiems reiškiniams, lieka didesnio ar mažesnio laipsnio ausies užgulimas, pilnumo jausmas ausyje. Negydant pamažu silpnėjanti klausa gali išnykti negrįžtamai. Todėl itin svarbu kiekvieną, atrodo, kad ir visai menką kvėpavimo takų ligą, pvz., slogą ar paprasčiausią peršalimą, visiškai išgydyti, o atsiradus bent kokiems naujiems pojūčiams ausyje, išsiaiškinti jų priežastį, laiku ir visiškai sugydyti, kad vėliau netektų pajusti karčios tiesos – pasaulį matyti, bet jo negirdėti.
Violeta Pčalinienė, gydytoja
