Kostiumuoti fondų valdytojai labiau patyrę investuotojai už taksistus, tačiau vargu ar daug jų išmano technologijas.
Informacinių technologijų (IT) įmonėms brėžiamos šviesiausios perspektyvos, o investuotojai tiki gera uždarbio galimybe – tai rodo sektoriuje vykstantys sandoriai. Tačiau kyla abejonių, ar tikrai finansų rinka tinkamai įvertina interneto bendrovių potencialą, mat įmonės perkamos tokiomis kainomis, kurių negalima pateisinti esamais veiklos rezultatais.
2000 m. finansų rinkos patyrė vieną didžiausių nuosmukių, kada nors palietusių IT sektorių. Nors investuotojai gana taikliai įžvelgė faktą, kad internetas užkariauja pasaulį (interneto vartotojų skaičius nuo tuomečių 360 mln. išaugo iki 2 mlrd.), jie prastai įvertino finansines įmonių perspektyvas – daugumos įmonių pajamos buvo itin mažos, dalis jų niekada neuždirbo pelno.
Regis, praūžusi vadinama „dot-com“ krizė turėjo šio to išmokyti, tačiau šiandien kyla klausimų, ar vėl nesikartoja ta pati istorija. Šią mintį perša pastarieji sandoriai IT kompanijų akcijomis.
Didieji socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ pastaraisiais sandoriais „užbiržinėje“ rinkoje įvertinti atitinkamai 195 mlrd. ir 20 mlrd. litų. Ne per seniausiai įvairių sričių profesionalams skirtas socialinis tinklas „LinkedIn“ surengė viešąjį pirminį akcijų siūlymą (IPO), kurio metu įvertintas 7,5 mlrd. litų. Praėjus keliems mėnesiams „LinkedIn“ akcijos pabrango tris kartus, o kompanijos vertė siekė beveik 25 mlrd. litų.
Kompanijų kainos nieko nesako tol, kol nesigilinama į jų veiklos rezultatus. Kiekviena investicija turi atsipirkti, o investicijos atsiperka tuomet, kai įmonės už sumokėtą akcijų kainą uždirba atitinkamą grąžą. „LinkedIn“ vertinama 500 kartų daugiau nei jos uždirbtas pastarųjų metų pelnas, kai, palyginimui, „Microsoft“ vertinama 9 pelnais, o „Google“ – 18 pelnų. Ką tai reikštų? „LinkedIn“, kad priartėtų prie vidurkių, tektų 10 metų nesustojant bent po 50 proc. kasmet didinti pelną. Tačiau „LinkedIn“ per pastaruosius metus pelną padidino tik 5 proc., nors apyvarta padvigubėjo. „Facebook“ dar net nesurengus IPO jau vertinama 120 kartų daugiau nei metų pelnas, kas vėlgi reikštų, kad kitus 10 metų pelną didinti reikėtų bent po 30 proc. kasmet. „Zynga“, vos pernai tapusi pelninga, jau tapo vertingiausia (37,5 mlrd. litų) JAV žaidimų kūrėja. Vienas įspūdingiausių pastarųjų sandorių, kai „Microsoft“ už 21,3 mlrd. litų nupirko internetinių pokalbių kompaniją „Skype“, byloja, kad, nepasikeitus veiklos rezultatams, „Skype“ sumokėtą kainą „atidirbtų“ po 400 metų, mat pelno įmonė beveik negauna. Galbūt „Microsoft“ turi planą, kaip kompanijos „apsukas“ padidinti keliasdešimčia kartų?
Apstu įmonių, kurios realaus turto beveik neturi, apčiuopiamo pelno neuždirba, bet vis tiek kainuoja milijardus. Tarp tokių yra Rusijos paieškos variklis „Yandex“ (vertė siekia 20 mlrd. litų, arba 56 pelnus), Kinijos paslaugų kompanija „SINA Corporation“ (11,3 mlrd. litų, 111 pelnų), internetinis radijas „Pandora“ (5 mlrd. litų, įmonė nuostolinga) ir kitos.
O kur dar tūkstančiai mažesnių įmonių, kurios tik pradeda veiklą? Jų kainos atrodo netgi dar didesnės, ypač tų įmonių, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Kinija. Dauguma vos veiklą Kinijoje pradedančių interneto kompanijų iškart investuotojų įvertinamos 40–50 mln. litų.
Panašu, lyg istorija vėl ketina pasikartoti, ir galime sulaukti dar vieno „dot-com“ burbulo sprogimo. Tiesa, šiandienė padėtis skiriasi nuo 2000 m. Pirmiausia, dabar interneto vartotojų gerokai daugiau, interneto linijos gerokai spartesnės. 2000 m. veiklą pradedančios įmonės turėjo didelių ambicijų, tačiau itin mažas pajamas. Šiuo metu interneto žvaigždės bent jau sugeba pačios išlaikyti savo veiklą.
Dar nėra ženklų, kad „dot-com“ manija būtų masinė. 2000 m. internetinės kompanijos platindavo akcijas rinkoje, o naivūs investuotojai, neretai kavinių padavėjos ar taksistai, akcijų kainas pakeldavo iki beprotiškų aukštumų. Šiuo metu tebuvo vos keli didesni internetinių kompanijų IPO. Tiesa, tai gali greitai pasikeisti. Burbulas, jei toks ir bus, formuojasi privataus kapitalo rinkose – tarp stambių investuotojų – „angelų“. Kostiumuoti fondų valdytojai yra labiau patyrę investuotojai už taksistus, tačiau vargu ar daug jų išmano technologijas. Jų tikslas – dar brangiau įmones parduoti publikai.
Kai šis burbulas pasieks viešas akcijų rinkas, kainos jau gali skelbti didelį pavojų. 2000 m. krizė apėmė tik JAV, dabar burbulas formuojasi viso pasaulio mastu.
Taip, „Facebook“ gali tapti kitu „Google“, o „LinkedIn“ galbūt ir uždirbs didelį pelną. Tačiau jei įmonėms žengiant į rinkas jų akcijos bus platinamos „išpūstomis“ kainomis, nukentėti gali visi.
Finansų rinkų iracionalumas ir inercija retai užleidžia kelią racionaliam skepticizmui. Spauda įprastai įspėja apie besiformuojančius burbulus – taip buvo ir prieš JAV būsto paskolų krizę, ir prieš „dot-com“ burbulo sprogimą, tačiau jie vis tiek sprogsta. Apie burbulą IT sektoriuje įspėjama jam dar net nepasiekus akcijų rinkų.
Taigi investuotojai, rinkdamiesi investicijas, turėtų smarkiai pasisaugoti – neverta investuoti vien tikintis, kad kažkas už akcijas vėliau sumokės dar didesnę kainą nei mokėjo jie.
Mindaugas Pranskevičius yra bendrovės „Baltnetos komunikacijos“ generalinis direktorius
