Metas, kai keičiami pinigai, – pats darbingiausias sukčiams. Praėjo tik kelios dienos, kai nacionaline šalies valiuta tapo euras, o apyvartoje jau pasirodė netikrų banknotų. Antradienį buvo pradėta net 15 ikiteisminių tyrimų dėl netikrų euro kupiūrų platinimo.
Gyventojai raginami atidžiai apžiūrėti gaunamas eurų kupiūras. Apžiūrint banknotą prieš šviesą jame turi būti matomi vandens ženklai ir apsauginis siūlelis. U. Mikaliūno nuotr.
Nors visoje Europos Sąjungoje dažniausiai padirbinėjami 50 ir 100 eurų nominalo banknotai, Lietuvoje užfiksuota daugiausia 20 nominalo netikrų eurų.
Su pinigų padirbinėjimo atvejais susidūrė ir kai kurie panevėžiečiai. Pirmadienį vienos Panevėžio įmonės, užsiimančios automobilių pardavimu, direktorius į banką atnešė 20 tūkst. eurų, kad juos pervestų į įmonės sąskaitą. Banke tikrinant pinigus rastas vienas 100 eurų nominalo suklastotas banknotas.
Kaip „Sekundei“ teigė įmonės direktorius Aurimas, per penkiolikos metų jų darbo praktiką tai vienintelis toks atvejis, kai buvo atsiskaityta padirbtais pinigais.
„Dabar jau sunku atsekti, kas atsiskaitė padirbtais eurais, nes mašinas pirko ir lietuviai, ir latviai, ir estai. Turiu įtarimų, kad tai galėjo būti ir praėjusių metų pabaigoje, bet pastebėjome tik dabar, kai susikaupusią didesnę sumą norėjome įnešti į sąskaitą. Tikėtina, kad kažkas pasinaudojo ta situacija, kad Lietuvoje keičiasi pinigai ir žmonės jų dar nepažįsta“, – kalbėjo įmonės direktorius.
Po šio įvykio įmonė įsigijo pinigų tikrinimo aparatą, kad ateityje būtų galima išvengti nuostolių dėl padirbtų pinigų.
Sausio 3 d. apie 20.00 val. į parduotuvę, esančią Staniūnų g., užsukęs nenustatytas asmuo atsiskaitydamas už prekes pardavėjai taip pat pateikė, įtariama, suklastotą 100 eurų nominalo banknotą.
Sunku atpažinti
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis „Sekundei“ teigė, kad pranešimų apie galimai apyvartoje pasirodžiusius netikrus eurus sulaukiama kasdien. Vien šiais metais, sausio 7-osios duomenimis, visoje Lietuvoje pradėta net 15 ikiteisminių tyrimų dėl eurų klastojimo ir platinimo.
Daugiausia netikrų eurų užfiksuota Kauno apskrityje, Jonavos ir Šilutės rajonuose. Netikrais pinigais buvo bandyta atsiskaityti parduotuvėje, degalinėje, taksi automobilyje ir banke.
Pavyzdžiui, pirmadienį į Šilutės rajono policijos komisariatą kreipęsis asmuo pranešė, kad Katyčių miestelio parduotuvėje du asmenys pateikė dvi galimai padirbtas 50 eurų vertės kupiūras. Vyrai iš parduotuvės skubiai pasišalino.
Tą pačią dieną apie 12 val. į Jonavoje, Kosmonautų gatvėje, esančią parduotuvę užėjęs jaunuolis pardavėjos paprašė iškeisti 50 eurų kupiūrą, šiai atsisakius tai padaryti, nusipirko kramtomosios gumos. Pardavėjai tikrinant banknotą specialiu eurų tikrinimo pieštuku paaiškėjo, kad jis gali būti padirbtas. Buvo iškviesta apsaugos tarnyba, tačiau jaunuolis pasišalino dar iki jai atvykstant. Jonavoje vienas vyras pagal skelbimą internete susitiko su nepažįstamu asmeniu ir jam už 290 eurų – 14 banknotų po 20 ir 1 10 eurų banknotą – pardavė žaidimų kompiuterį. Už gautus pinigus jonaviškis ketino iš kito asmens pirkti mobilųjį telefoną, tačiau telefono pardavėjas atkreipė dėmesį, kad visų 20 eurų vienodas serijos numeris, ir apie galimai suklastotus pinigus informavo policijos pareigūnus. Anot teisėsaugininkų, visi padirbtieji 20 eurų banknotai – gana aukštos kokybės, su vandens ženklais, grublėto popieriaus. Visi banknotai paimti ištirti.
Netikrų pinigų daugėja
Pasak R. Matonio, dažniausiai padirbinėjami 50 ir 100 eurų nominalo banknotai, tačiau Lietuvoje daugiausia pasitaikė 20 eurų nominalo padirbtų banknotų. Taip pat rasta padirbtų 10, 50 ir 100 euro banknotų.
„Situacija keičiasi nuolat, dar antradienį buvo pradėta 10 ikiteisminių tyrimų dėl pinigų padirbinėjimo, o trečiadienį iki pietų užfiksuoti nauji penki atvejai. Kur pagaminti pinigai ir kas juos platina, dar neaišku. Turime tam tikrų įtarimų, tačiau kol kas nustatytų įtariamųjų nėra“, – tvirtino R. Matonis.
Jo teigimu, padirbtų pinigų randama kasmet, pavyzdžiui, praėjusiais metais per 11 mėnesių pradėti 452, o 2013-aisiais – 556 ikiteisminiai tyrimai dėl pinigų padirbinėjimo. Panevėžio apskrityje pernai pradėta 11, o 2013-aisiais – 12 ikiteisminių tyrimų.
Kasmet nustatoma įvairios padirbtos valiutos, bet daugiausia – litų ir eurų: pernai per 11 mėnesių rasti ir paimti 448 padirbtų litų ir 65 eurų banknotai, o 2013-aisiais – 536 litų ir 132 eurų banknotai. Tačiau 2010 m. buvo rasta net 3 tūkst. padirbtų eurų banknotų. O savotiškas rekordas buvo pasiektas 2004 m. rudenį, kai po dvejus metus trukusios slaptos operacijos pavyko demaskuoti Kaune, Dailės kombinate, veikusią pogrindinę eurų spaustuvę.
Tąkart buvo konfiskuota beveik 9 milijonai padirbtų eurų. Spaustuvėje buvo klastojamos 100 eurų kupiūros, maždaug dvejus metus jos buvo platinamos Europos šalyse.
„Tąkart buvo sulaikyta nusikaltėlių grupuotė, turėjusi visą eurų padirbinėjimo fabriką. Tačiau dažniausiai padirbti eurai į Lietuvą atkeliauja iš užsienio“, – sakė R. Matonis.
Už pinigų padirbinėjimą, platinimą ir realizavimą gresia laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, o jeigu platinama didelės vertės pinigų suma – ir iki 10-ies.
Ruošiasi viskam
Viena rizikingiausių vietų, kur gali būti bandoma atsiskaityti padirbtais pinigais, – turgavietės ir prekyvietės.
Panevėžio centrinę turgavietę valdančios įmonės „Kauptė“ direktorės Astos Pačekajūtės teigimu, kol kas daugelis pirkėjų turgavietėje vis dar atsiskaito litais, tad prekeiviams dar neteko susidurti su įtarimą keliančiais euro banknotais. Nerimo yra, tačiau daugelis turgaus darbuotojų dar nuo praėjusių metų ruošėsi naujos valiutos atėjimui.
„Baimių yra, bet prekeiviai jau išmoko, pagal kokius požymius atpažinti, ar pinigai tikri, ar suklastoti. Tai nėra naujiena, dar praėjusiais metais visiems buvo išdalyti lankstinukai, filmuota medžiaga. Be to, daugelis įsigijo ir pinigų tikrinimo aparatus“, – kaip prekybininkai ruošėsi euro atėjimui, pasakojo A. Pačekajūtė.
Pasak jos, sunkiau galbūt bus močiutėms ar vietos ūkininkams, savo produkcija prekiaujantiems turgavietėje. Mat daugelis didesnių prekeivių jau ne pirmus metus važiuoja apsipirkti į kitas valstybes, žino, kaip atskirti tikrus eurus nuo klastočių.
„Daugeliui eurai jau nėra jokia naujiena, vis dėlto jie dažniausiai apsiperka užsienyje. Sunkiausia bus vyresnio amžiaus prekeiviams ir prekiaujantiesiems savo užauginta produkcija. Kita vertus, kilus bet kokiam įtarimui dėl pinigų tikrumo visi žino, kur gali juos pasitikrinti“, – sakė turgaus direktorė.
Saugumo priemonės
- Lietuvos bankas gyventojus ragina atidžiai apžiūrėti gaunamas eurų kupiūras.
- Naujų euro banknotų popierius yra šiurkštesnis, čiuopiant aiškiai juntami raštų nelygumai. Apžiūrint banknotą prieš šviesą jame turi būti matomi vandens ženklai ir apsauginis siūlelis. Banknotus vartant turi matytis hologramos juostelė arba ženklas.
- Siekiant apsisaugoti nuo galimų grėsmių, siūloma įsiminti 3 P principą – pačiupinėk, pažiūrėk, pakreipk.
- Pačiupinėk: popierius šiugžda, juntami spaudos nelygumai.
- Pažiūrėk prieš šviesą: vandens ženklai (matoma arka arba langai, banknoto nominalas naujojoje serijoje deivė – Europa), apsauginis siūlelis (matomas tik pakėlus prieš šviesą).
- Pakreipk: holograma (vaizduojami nominalo skaičiai ir simboliai kinta pakreipus banknotą), blizganti juostelė (reverse su euro simboliu € ir nominalo skaičiumi 5, 10 ir 20 seno tipo eurų banknotuose), spalvą keičiantis nominalo skaičius (pakreipus 50, 100, 200, 500 ir naujo tipo 5 ir 10 eurų banknotuose).
- Lietuvos Respublikos teritorijoje nusikaltėliai gali pradėti gaminti netikrus euro banknotus naudodami spalvoto kopijavimo būdus ar profesionalią spausdinimo įrangą.
- Neatmestina versija, kad Lietuvoje gali padaugėti atvejų, kai bus platinami užsienio valstybėse pagaminti netikri euro banknotai, kuriuos gali platinti pietietiško gymio asmenys.
- Policija perspėja gyventojus itin vengti imti didelės vertės banknotus gatvėje, turguose, kitose nepatikimose vietose, pirkti daiktus iš nepažįstamų asmenų panašiose vietose.
- Policija įspėja, kad gali padaugėti atvejų, kai už pirkinius bus atsiskaitoma suklastotais eurais. Taip pat galimi sukčiavimai, pasinaudojant lito keitimo į eurą faktu, į namus gali vaikščioti žmonės, apsimetę bankų, paštų darbuotojais, ir siūlyti iškeisti grynuosius pinigus palankesniu kursu.
Lina DRANSEIKAITĖ
