Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybėje su
turizmu susijusių įstaigų vadovai aptarė miesto turizmo plėtros penkerių ateinančių metų programą.
Panevėžio miesto turizmo sektoriaus analizę atliko ir programą, atsižvelgdami į miesto strateginį planą bei jau parengtas galimybių studijas, paruošė Socialinės ir ekonominės plėtros centro (SEPC) specialistai, padedami Panevėžio apskrities turizmo informacijos centro direktorės Daivos Tankūnaitės.
Atlikta įvairių turizmo išteklių analizė rodo, kad Panevėžyje nėra nei išskirtinių gamtinių ar kultūros paveldo išteklių, nei išplėtoto pramogų sektoriaus. Trūksta ir informacijos apie apgyvendinimo galimybes, vykstančius kultūrinius renginius. Kol kas mieste nėra modernių ekonominės klasės viešbučių ir kempingų.
Panevėžyje turistus patraukia Nevėžio upė ir Senvagė, parkai ir sutvarkyti skverai. SEPC konsultantės Linos Blažytės-Leliukienės nuomone, kol kas neišnaudota galimybė atskleisti Panevėžio, kaip pramonės miesto, istoriją, pristatant industrinio techninio paveldo objektus – ne tik Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį, bet ir cukraus bei konservų fabrikų pastatų kompleksus, “Kalnapilio” alaus gamyklą, muilo fabriką – AB “Ringuvą”. Pastarasis jau kitais metais pradės rengti ekspozicijas lankytojams.
Anot SEPC direktorės Rasuolės Andrulienės, Panevėžys turėtų orientuotis į laisvalaikio arba sportinį turizmą. Čia jau egzistuoja platus aktyvaus turizmo ir sporto pasiūlymų (įskaitant ekstremalų sportą) spektras, tačiau trūksta sporto ir turizmo inventoriaus nuomos punkto. Prioritetinėmis turizmo plėtros kryptimis pripažįstamas gamtinių išteklių pritaikymas, sukuriant viešojo turizmo infrastruktūrą aktyviam turizmui ir poilsiui (plėtojant dviračių ir pėsčiųjų trasas, sukuriant vandens turizmo trasas Nevėžio upėje), pramogų centrų plėtojimas (modernaus pramogų ir sporto centro įrengimas, “Babilono” galimybių išnaudojimas).
Susitikime aptarta programa dar nėra galutinis, o tik darbinis variantas. Pasiūlyti Panevėžio miesto turizmo plėtros tikslai – sukurti racionalią turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą bei viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią turizmo paslaugų verslo plėtrą, formuoti Panevėžio turizmo įvaizdį Lietuvoje ir užsienyje. Kiekvieną iš tikslų atitinka keli uždaviniai, juos patikslina konkrečios priemonės. Svarstant programą suinteresuotų įstaigų atstovai ir vadovai nurodė, kad dalis priemonių dubliuojasi su kituose planuose numatytomis, kad kai kurie turistiniai objektai nėra tik Panevėžio miesto nuosavybė, kad pačių įstaigų (pavyzdžiui, teatrų) atstovai turėtų plačiau skleisti informaciją apie save. Buvo aptartos konkrečių programų ir objektų galimybės pritraukti lankytojų dėmesį bei tam reikalingos investicijos.
Evija Lipartė
tel. (8-655) 04728, evija@sekunde.com
A.Repšio nuotr. R.Andrulienės (dešinėje) nuomone, Panevėžys turėtų orientuotis į laisvalaikio arba sportinį turizmą.
