Sloga, čiaudulys, gerklės skausmas kamuoja ne tik žiemą. Kai šviečia saulė, tokie negalavimai taip pat užklumpa. Tačiau tai gali būti ne peršalimo ligos, bet alergijos požymis. Alergija pati savaime nepraeina, negydoma ji paūmėja ir sukelia rimtų komplikacijų. Tačiau ir besirūpinantieji savo sveikata šio negalavimo sunkiai atsikrato.
Organizmo reakcija
Alergija – neįprasta organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias medžiagas. Alerginės ligos plinta visame pasaulyje. Teigiama, kad Europos šalyse jomis serga apie 35 procentus gyventojų.
Žmonės kaskart jautriau reaguoja į aplinkos pokyčius. Pasak statistikos, prieš trisdešimt metų kenčiančiųjų dėl alergijos buvo perpus mažiau.
Kodėl susergama? Mokslininkai mano, kad polinkis sirgti alerginėmis ligomis dažnai paveldimas. Ištirta, kad apie 60 proc. ligonių artimesni ar tolimesni giminaičiai serga bronchine astma, šienlige, maistine ar odos alergija.
Įtakos ligai atsirasti turi ir alergenai – esantys ore, gaunami su maistu, vaistais, buityje naudojami cheminiai junginiai: skalbikliai, valikliai, plovikliai, kosmetikos priemonės. Dirginantys veiksniai yra pramoninės dulkės, išmetamosios dujos, cheminės medžiagos – pesticidai, aerozoliai.
Meteorologinės sąlygos – temperatūra, drėgmė, vėjo kryptis – taip pat turi įtakos alergine liga sergančiam žmogui. Vieni blogiau jaučiasi keičiantis orams, kiti esant drėgnam arba šaltam orui, treti – žydint augalams, kai padaugėja žiedadulkių.
Neaplenkia ir vaikų
Saikingai kaitintis saulėje naudinga: suaktyvėja kraujo apytaka, sustiprėja imuninė sistema, pasigamina vitamino D. Tačiau deginantis per ilgai atsiranda pigmentinių dėmių, galima susirgti odos vėžiu ar alergija.
Pastaruoju metu neretas skundžiasi alergija saulės spinduliams. Alerginė reakcija į saulės spindulius dar vadinama fotodermatitu. Ją dažniausiai sukelia ilgųjų bangų ultravioletiniai A spinduliai. Pasikaitinus odoje atsiranda pūslelių ar niežtinčių raudonų dėmelių, spuogų. Be to, gali prasidėti sloga, ašaroti akys. Nuo šios alergijos dažniausiai kenčia šviesaus gymio jauni žmonės, bet liga neaplenkia ir pagyvenusiųjų, vaikų. Šia alergija dažniau serga moterys. Paprastai beria drabužiais neuždengtas vietas, bet išbėrimų gali atsirasti ir būnant patalpoje prie lango.
Vengti saulės rekomenduojama žmonėms, geriantiems kai kuriuos antibiotikus, vaistus nuo depresijos, šlapimą varančius, širdies ritmo sutrikimams, sąnarių ligoms, cukriniam diabetui gydyti skirtus medikamentus.
Atsargiai reikia elgtis ir naudojantiesiems kai kuriuos tepalus nuo uždegimų. Vaistai, reaguodami su saulės spinduliais, gali sukelti alergines reakcijas. Rengiantis į paplūdimį nereikia naudoti kosmetikos, nes joje yra daug cheminių medžiagų ir augalinių ekstraktų. Jie gali sukelti ūmias ir lėtines alergines reakcijas.
Būtina skubi pagalba
Vabzdžių įgėlimas gali būti mirtinas dėl prasidėjusios reakcijos, dažniausiai – anafilaksinio šoko.
Vabzdys po žmogaus oda palieka savo sekreto. Oda parausta, patinsta, niežti. Šie simptomai gali tęstis nuo kelių valandų iki keleto dienų. Jei bitė įgėlė alergiškam žmogui, jo organizme ima gamintis antikūnai. Kai vabzdys vėl įgelia, atsiranda alerginė reakcija. Jos stiprumas nepriklauso nuo į organizmą patekusio nuodo kiekio.
Alergiškai dažniausiai reaguojama į bičių nuodus, neretai būna ir alergija širšių, vapsvų nuodams, skruzdžių įkandimams. Kai kam alergiją gali sukelti uodų, gylių, mašalų įkandimai.
Jei pažeista vieta stipriai patinsta, ji ima labai niežėti, atsiranda didelė raudonos spalvos pūslė, apsupta blyškios odos, pradedama čiaudėti, kosėti, svaigsta galva, sunku kvėpuoti, visame kūne išplinta bėrimai, delsti negalima.
Laiku nesuteikus pagalbos atsiranda dar grėsmingesnių alerginės reakcijos požymių: padažnėja pulsas, žmogus smarkiai išblykšta arba parausta, atsiranda baimė, sunkėja dusulys, rijimas, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, krėsti šaltis, pakilti temperatūra. Sunkiausiais atvejais netenkama sąmonės. Jei nukentėjusysis labai alergiškas, tai gali įvykti per 15–20 min. po įkandimo, todėl būtina skubi gydytojo pagalba.
Įgėlus bitei, likusį geluonį būtina ištraukti. Tik nereikia jo spausti, nes į organizmą pateks dar daugiau nuodų. Pažeista vieta nuplaunama tekančio vandens srove su muilu, bet trinti negalima. Skausmui sumažinti uždedama ko nors šalto. Pažeistą ranką ar koją, jei įmanoma, patartina laikyti pakeltą – įkandimo vietoje kaupsis mažiau skysčių.
Alergiški vabzdžių įkandimams žmonės turi nešiotis gydytojo paskirtus vaistus būtinajai pagalbai.
Sukelia daug kas
Dilgėlinė – klastinga liga. Teigiama, kad kas trečias žmogus nors kartą ja sirgo. Tik vieniems dilgėlinė kaip staiga užeina, taip greitai ir praeina, o kitiems ji tampa ilgai trunkančia, vis pasikartojančia liga.
Ją gali sukelti vaistai, cheminės medžiagos, maisto produktai, kosmetikos priemonės, šiluma, šaltis, šviesa, vanduo, vabzdžių įkandimas, netgi stresas ir kt. Dažnokai to išaiškinti neįmanoma.
Dilgėlinė gali būti ir kitų ligų vienas iš simptomų. Dilgėlinei būdinga, kad netikėtai ruplėmis išberiama oda, ji atrodo tarsi būtų nudilginta. Bėrimai gali būti nuo smeigtuko galvutės iki delno dydžio. Kartais pradeda tinti lūpos, skruostai, ausys ar akių vokai. Odą smarkiai niežti. Gana greitai išbėrimas išnyksta, bet po kiek laiko vėl gali atsirasti. Lėtine dilgėline sergantieji skundžiasi galvos ar sąnarių skausmais, ligoniai gali vemti, karščiuoti, kartais atsiranda dusulys.
Negausūs pavieniai vienkartiniai bėrimai praeina savaime. Tačiau svarbiausia – nustatyti ir, jei įmanoma, pašalinti ligos priežastį, nes tada jos ir gydyti nebereikia.
Jei negalavimo priežastis – maistas, reikia laikytis griežtos dietos ir atsisakyti ligą sukeliančių produktų. Sergant dilgėline, draudžiama gerti alkoholinius gėrimus, vartoti aštrius prieskonius, persivalgyti.
Lemia gimimo laikas
Šienligė – alerginė liga. Ji beveik niekuo nesiskiria nuo paprastos slogos peršalus – paburksta nosies gleivinė, čiaudima, skauda galvą, kartais pakinta uoslė. Be to, gali patinti vokai, prasidėti akių uždegimas. Ligoniams dažnokai niežti nosies viduje, atrodo tarsi kas nors kutentų gomurį, ryklę.
Mokslininkai nustatė, kad polinkį sirgti šienlige lemia metų laikas, kuriuo žmogus yra gimęs. Gimusieji pavasarį ir vasarą šienlige serga dažniau.
Alerginė sloga prasideda pavasarį, kai pražysta augalai, ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Labiausiai alergizuoja žolių ir piktžolių žiedadulkės, nes jos labai smulkios ir prasiskverbia giliai į kvėpuojamuosius takus. Žiemą šienligę gali sukelti sausų augalų puokštės, verbos.
Žmonėms, kurie alergiški augalų žiedadulkėms, gali pasireikšti kryžminė reakcija. Jei alergiją sukelia alksnių, lazdynų, beržų žiedadulkės, alergiją gali sukelti ir obuoliai, morkos, riešutai, bulvės, pomidorai. Javų žydėjimo metu gali alergizuoti duona, kruopos, medus. Žydint piktžolėms – saulėgrąžos, chalva, saulėgrąžų aliejus.
Saugotis paprasčiau, jei žinoma, kokių augalų žiedadulkės sukelia slogą. Alergiškiems žmonėms reikia vengti žydinčių pievų, nenupjautų vejų, ypač vėjuotą dieną, nepjauti žolės, kambaryje nelaikyti žydinčių gėlių, nevalgyti produktų, kurie gali sukelti kryžminę alergiją. Jei norima išvažiuoti atostogauti, geriausiai pasirinkti vietovę, kur vyrauja spygliuočiai. Jie kur kas rečiau alergizuoja.
Patalpas reikia vėdinti
Namų dulkės – tai daugiau organinės kilmės dalelyčių – odos raginio sluoksnio, pleiskanų, kilimų plaukelių, mikroskopinių kambarinių erkių, maisto, bute laikomų gyvūnų plaukų liekanų – visuma.
Šios dulkės jautriems žmonėms sukelia alergines reakcijas arba gali gerokai pabloginti sergančiųjų bronchine astma, odos alerginėmis ligomis būklę. Dulkes ypač traukia sintetiniai audiniai, televizorius, kompiuteris.
Dulkes būtina dažnai valyti, patartina naudoti plaunamuosius dulkių siurblius. Lauke reikia purtyti ir valyti kilimus, patalynę. Mikroskopines erkes sunaikina tiesioginiai saulės spinduliai, bet tik tada, jei patalynė ar kilimai laikomi ne trumpiau nei šešias valandas.
Nustatyta, kad 20 min. patalynę skalbiant 60 laipsnių temperatūros vandenyje, erkės visiškai sunaikinamos.
Kai kuriuose balduose gausu polimerinių komponentų. Kenksmingos medžiagos – fenolas, formaldehidas ir kt. – patalpų ore išsilaiko gerokai ilgiau, nei juntamas specifinis naujų baldų kvapas: iki vienerių metų. Todėl patalpas būtina kiek galima dažniau vėdinti ne tik nusipirkus naujus baldus, bet ir paklojus linoleumą, išdažius grindis ar sienas, netgi parsinešus iš cheminės valyklos drabužius.
Liaudies medicina pataria
Sergant alergija liaudies medicina rekomenduoja gerti lakišių užpilą. Jam paruošti imama tris valgomuosius šaukštus žolės, ji suberiama į emaliuotą indą, užpilama stikline verdančio vandens, uždengiama ir 15 min. kaitinama verdančio vandens vonelėje. Tada indas su žole nukeliamas ir paliekamas 45 min. Paskui perkošiama, žaliava nusunkiama, į gautą nuovirą pripilama virinto vandens, kad skysčio būtų 200 ml. Geriama po pusę stiklinės 2–3 kartus per dieną, kai pavalgoma. Užpilas laikomas vėsioje vietoje dvi paras.
Padeda ir 37–38 laipsnių temperatūros lakišių vonios. 4 valgomuosius šaukštus susmulkintos lakišių žolės užpilama litru verdančio vandens. 15 min. palaukiama ir supilama į vonią. Jos daromos kasdien arba kas antrą dieną. Trukmė – 20 min. Gydymo kursas – 10 procedūrų. Sergant alerginiu dermatitu liaudies medicinos žinovai rekomenduoja imti po 2 valgomuosius šaukštus ugniažolių ir kraujažolių ir užplikyti 0,5 l verdančio vandens. Palaikyti 1 val. ir perkošti. Tuo skysčiu trintis 2–3 kartus per dieną. Po procedūros valandą nesiprausti. Gydytis iki pasveikstant.
Jei kamuoja alerginė sloga, valgomąjį šaukštą saldymedžio šaknies sumaišyti su valgomuoju šaukštu ramunėlių žiedų. Užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Pakaitinti 15 min. verdančio vandens vonelėje. Palikti 30 min. prisitraukti, tada perkošti. Vartoti po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną 30 min. prieš valgant.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
Nuotr. Šienligė – alerginė liga. Ji beveik niekuo nesiskiria
nuo paprastos slogos peršalus – paburksta nosies gleivinė, čiaudima, skauda
galvą, kartais pakinta uoslė.
