Vakar Apskrities viršininko administracijoje į šventinę
konferenciją, skirtą apskrities atkūrimo dešimtmečiui paminėti, rinkosi Vidaus
reikalų ministerijos, miesto ir rajono valdžios atstovai, istorikai, buvę
administracijos vadovai. Konferencijoje ne tik skambėjo sveikinimo kalbos, bet
ir buvo apžvelgti svarbiausi apskrities kūrimosi etapai, šių dienų darbas ir
ateities perspektyvos.
Panevėžys – tarp atsiliekančiųjų
Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Algirdas Astrauskas Apskrities viršininko administracijai ministro Gintaro Urmanavičiaus vardu padėkojo už darbą. A.Astrauskas pabrėžė, kad 13-osios Vyriausybės veiklos programoje viena svarbiausių nuostatų – valdymo tobulinimas apskrityse.
“Apskritys turi būti deriniai, skirti vykdyti regioninę politiką, mažinančią socialinius skirtumus”, – pažymėjo ministerijos atstovas. Jo teigimu, būtų prasminga dalį šiuo metu apskričių vykdomų funkcijų, tarp jų ir žemėtvarkos, perduoti savivaldybėms.
Vidaus reikalų ministerijos Regionų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Grumadas pristatė nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo perspektyvas ir akcentavo, kad apskritys – varomoji jėga įgyvendinant regioninę politiką. Šiuo metu, pasak pavaduotojo, skirtumas tarp šalies regionų itin ryškus ir, deja, sparčiai didėjantis. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskričių ir mažųjų apskričių – Telšių, Utenos socialiniai skirtumai labai pastebimi. Pagal socialinę raidą atsilieka ir Panevėžio apskritis. “Sprendžiant pagal esamą situaciją, tie skirtumai tik didės”, – prognozavo A.Grumadas. Viena iš priežasčių – mažai pritraukiama tiesioginių užsienio investicijų. Šiuo metu, anot ministerijos atstovo, jos tesudaro 3 proc. bendro vidaus produkto.
Europos Sąjungos komisija jau gegužę Europos Sąjungos komitetui ir Tarybai turėtų pateikti tvirtinti strategines gaires, tačiau pagal jas Lietuvai rengiant savo plėtros strategiją labiausiai trukdo tai, kad ES pagrindinis dėmesys krypsta į intelektualinį potencialą.
“O visos naujos ES šalys pirmiausia nori gauti lėšų labai žemiškiems dalykams – kelių, pastatų renovacijai ir pan. Šiandien kalbant apie interneto diegimą reikia prisiminti, kad Lietuvoje trečdalis būstų dar neturi vandens ir kanalizacijos, du trečdaliai tokių yra kaimo vietovėse. Briuseliui tokia mūsų situacija nelabai suvokiama. Ten stebimasi, kaip tokiuose pastatuose galima gyventi”, – pažymėjo A.Grumadas.
Sieks sumažinti skirtumus
Apskrities administracijos viršininkė Gema Umbrasienė konferencijoje akcentavo, kad 300 000 gyventojų turinti Panevėžio apskritis labai ambicinga ir kelianti didelius reikalavimus. “Bendradarbiaujame su Švedijos, Estijos, Lenkijos panašiomis struktūromis, Kaliningrado, Gomelio sritimis. Per tarptautinius investicinius projektus į apskritį atėjo daugiau nei keli milijonai litų investicijų. Šiuo metu dalyvaujame šešiuose tarptautiniuose projektuose. Jei pavyks, per juos apskritis gali sulaukti 1,5 mlrd. litų”, – viršininkė vardijo svarbiausius apskrities pasiekimus per pastarąjį dešimtmetį. G.Umbrasienė pažymėjo, kad ateityje tikimasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su “Tatulos” ekologinės programos dalyviais. “Ekologinė žemdirbystė – vienas iš variantų pritraukti investicijas”, – akcentavo viršininkė.
G.Umbrasienės teigimu, socialiniai skirtumai ryškūs ne tik tarp atskirų šalies regionų, bet ir pačių savivaldybių. Juos sumažinti – svarbiausias uždavinys administracijai. Taip pat, anot viršininkės, bus siekiama, kad apskritis pagal ekonominį pajėgumą priartėtų prie didžiųjų šalies apskričių. “Visų tikslų gal ir nepavyks realizuoti, tačiau labai tikimės priartėti prie jų”, – pabrėžė G.Umbrasienė.
Pasigedo karikatūrų
Su Panevėžio apskrities istorine raida susirinkusiuosius supažindino Kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas. Konferencijoje pagerbti apskričiai vadovavusieji paskutinį dešimtmetį – Petras Zablockis, Tomas Josas, Ramūnas Vyžintas, Rimantas Sankauskas.
Apskrities 10-mečio apžvalga pristatyta seniausiame miesto name Kranto g. atidarytoje parodoje. Fotografijose įamžintos svarbiausios akimirkos – įsikūrimas dabartiniame administracijos pastate, šventės ir darbai. Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas pajuokavo, kad parodos akcentu turėjo tapti administracijos darbuotojų karikatūros, tačiau, deja, vietinėje žiniasklaidoje jų rasti nepavyko. “Iki 11-ųjų metinių kaip nors tą karikatūrų parodą surenkite”, – paragino miesto istorikus G.Umbrasienė.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Šventinėje konferencijoje pasveikinti buvę apskrities vadovai (iš dešinės) R.Vyžintas, T.Josas, R.Sankauskas, P.Zablockis.
