Privačių sąvartynų pašonėje dešimtmečius gyvenantys panevėžiečiai įsitikino, kad miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, įpareigojančios kiemus valyti, kuopti šiukšles ir net šienauti, iš tikro negalioja. Tokias taisykles kurianti Savivaldybė pripažįsta neturinti teisės kištis į privačią teritoriją, netgi jei ten suverstos tonos degių atliekų grasina vieną dieną plėnimis paleisti visą gatvę.
Žvejų g. stūksantis didžiulis apleistas namas – senas vietos gyventojų galvos skausmas, varantis į neviltį ir jau peršantis mintį duoti į teismą sąvartyno savininko per dešimt metų nesugebančią sutramdyti Panevėžio savivaldybę. U. Mikaliūno nuotr.
Pavojinga kaimynystė
Į apsileidėlio, namus pavertusio per atstumą dvokiančiu atviru konteineriu, kiemą įsuka galingas šiukšliavežis ir komanda tvarkdarių per kelias valandas iškuopia kaimynams atgrasų ir pavojingą sąvartyną. Nors toks scenarijus atrodytų visai logiškas, tačiau praktiškai jis neįgyvendinamas.
Privačių sąvartynų pašonėje dešimtmečius gyvenantys panevėžiečiai įsitikino, kad miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, įpareigojančios kiemus valyti, kuopti šiukšles ir net šienauti, iš tikrųjų negalioja. Tokias taisykles kurianti Savivaldybė teisinasi gerbianti privačią nuosavybę, netgi jei joje suverstos tonos degių atliekų grasina vieną dieną plėnimis paleisti visą gatvę.
Baudos negąsdina
Panevėžio pašonėje prisiglaudusio Molainių kvartalo Žvejų g. stūksantis didžiulis apleistas namas – senas vietos gyventojų galvos skausmas, varantis į neviltį ir jau peršantis mintį duoti į teismą sąvartyno savininko per dešimt metų nesugebančią sutramdyti Panevėžio savivaldybę.
Maždaug prieš du dešimtmečius nusipirktą namą pusamžis jo šeimininkas Virginijus Penkauskas pavertė neįtikėtinu šiukšlynu. Aplinkui namą išdaužytais langais stovi apardyti, surūdiję nevažiuojantys automobiliai, stūkso didžiausios rietuvės senų padangų, sukrauti kalnai medinių padėklų, suversti maišai šiukšlių.
Apsileidėlio kaimynai pasakoja gyvenantys antisanitarinėmis sąlygomis – per karščius langus uždarinėjantys dėl nosį riečiančio dvoko, po šiukšlyną šmirinėja nebe pelės, o riebios žiurkės, žiemą nakvoti renkasi Nakvynės namų siūlomos švarios lovos atsisakantys benamiai.
V. Penkauską Savivaldybė persekioja nuo 2005-ųjų. Ne kartą baustas administracine tvarka sklypo šeimininkas, pasinaudojęs jam priklausančia valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba, teismuose apsigina ir baudų nemoka.
Paskutinį kartą jam 300 litų bauda paskirta 2010-aisiais. Savivaldybės tokį sprendimą V. Penkauskas skundė net kelių instancijų teismams. Nesulaukęs Panevėžio teisėjų užtarimo vyras pasiskundė ir Vyriausiajam administraciniam teismui. Savivaldybė teigia jo sprendimo tebelaukianti.
V. Penkauską išvežti šiukšles teismas buvo įpareigojęs dar 2006-aisiais. Dėl šios nutarties nevykdymo apsileidėlį Savivaldybė yra perdavusi antstoliams, tačiau V. Penkauskas turto neturi, todėl realių svertų jį priversti vykdyti teismo nurodymus nėra. Savivaldybė svarsto vėl kreiptis į teismą, kad iškuopti V. Penkausko suvežtas atliekas būtų įpareigota jo žmona.
Prilaikė žmona
Ramunės Nefienės šeima Žvejų g. įsikūrė prieš dvidešimt metų. Ji nesitikėjo, kad už tvoros dviejų aukštų didžiulį namą nusipirkę kaimynai ateityje taps tokia piktžaizde.
R. Nefienė pamena, kad nors V. Penkauskas nuo pat pradžių buvo linkęs kaupti daiktus, kol kartu gyveno žmona, rūpesčių kaimynams nekėlė.
„Vienu metu žmona buvo išvežusi vyro sukauptas padangas. Vėliau, matyt, neapsikentusi, pati išsikraustė, o vienas likęs kaimynas pradėjo tempti visa, kas įmanoma. Dabar vos tik sušyla pavasarį, pradeda lįsti žiurkės, sklisti smarvė. Žiemą matydavome ateinančius nakvoti benamius, po sąvartyną pradėjo landžioti ir smalsūs paaugliai. Jei kas padegtų tą „atvirą konteinerį“, į orą išlėktų ne tik visos padangos su šiukšlėmis, bet ir mes“, – nuogąstauja R. Nefienė.
V. Penkausko kaimynai jaučiasi tarsi gyventų ant bet kada sprogti galinčios minos. Kai praėjusį balandį apie 4 valandą nakties iš sąvartyno pliūptelėjo liepsnos liežuviai, kaimynai vyrai puolė gesinti, o moterys kelti iš miegų vaikus.
„Apsirengėme, pasiruošėme lėkti iš namų. Baimės buvo labai daug. Laimei, tuomet gaisras neišplito, ugniagesiai ilgai dar budėjo“, – baisią naktį prisimena R. Nefienė.
Anot jos, net ir po gaisro situacija nepasikeitė – jokia valstybinė institucija neatsiuntė šiukšliavežio iškraustyti pavojingam šiukšlynui, o Kėdainiuose gyvenamąją vietą deklaravęs, bet Panevėžyje besiglaudžiantis V. Penkauskas ir toliau į Žvejų g. tempia atliekas. Kaimynai sako matantys, kaip maždaug kartą per du mėnesius atvažiuojantis sklypo šeimininkas iškrauna iš mašinos šiukšles, naudotas padangas.
„Bandėme su kaimynu ne kartą šnekėtis ir gražiuoju, ir piktuoju. Bet jis turi savo tiesą ir ją įrodinėja. Manom, kad žmogus turi ligotą polinkį kaupti, matyt, paveldėtą iš mamos“, – svarsto R. Nefienė.
Biurokratams siūlo keistis namais
Žvejų g. gyventojai labiau nei ant galimai ligoto kaimyno pyksta ant valstybės institucijų, kuriančių taisykles, bet nieko nedarančių, kad jų būtų laikomasi.
V. Penkausko kaimynai prašydami pagalbos perėjo visas įmanomas institucijas – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą, Visuomenės sveikatos centrą, Priešgaisrinę gelbėjimo valdybą, raštus rašė visiems pastaruosius dešimt metų Panevėžiui vadovavusiems merams ir vicemerams, pasiekė Seimo kontrolierių, parlamentarus.
Savivaldybės biurokratai teisinasi, esą Lietuvoje nėra įstatymo, suteikiančio teisę kištis į privačias valdas. Kažkada parlamentarai žadėjo parengti tokio įstatymo pataisas, tačiau iki šiol jų net užuominos nėra.
„Po savo skundų gauname iš Savivaldybės raštus, kad V. Penkauskas nubaustas pinigine bauda. Jis, aišku, tų baudų nemoka, kažkaip sugeba teismuose įrodyti esąs teisus. Vaikšto portfelį pasikišęs po pažastimi, visus šokdina, o Savivaldybė atseit nieko negalinti padaryti. Jei mūsų vietoje gyventų kas iš Savivaldybės, problema seniai būtų išspręsta, bet mes esame eiliniai žmonės, todėl šiukšlynas niekam nerūpi. Gal ir nėra valstybėje galimybių sutramdyti tokius kaip V. Penkauskas, bet pikčiausia, kad niekas nesistengia, kad jų atsirastų“, – piktinasi R. Nefienė.
Jos šeima vylėsi parduoti namus ir išsikraustyti kuo toliau nuo dvokiančios kaimynystės. Tačiau pirkėjai, vos išvydę, ką tektų kęsti, apsisukę lėkdavo tolyn.
„Kiek kartų ėjome į Savivaldybę. Pasaka be galo – vis pažadai pažiūrėti. Į mūsų paklausimus neatsakoma per nustatytus terminus, atsako po trečio paraginimo, bet – abstrakčiai, valdiškai, neva jokie teisės aktai Savivaldybei neleidžia kontroliuoti, kaip gyventojai tvarkosi privačioje teritorijoje“, – Panevėžio valdininkais nusivylusi R. Nefienė.
Nesutramdoma paukštininkė
Kad Savivaldybė, tvarkai mieste prižiūrėti įkūrusi Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrių, yra visiškai neįgali sutramdyti tuos, kurie kelia diskomfortą kaimynams ir jaučiasi visagaliais, įsitikinę ir „Ąžuolo“ sodų bendrijos gyventojai.
„Impotentiška valdžia“, – po beprasmiško beldimosi į valstybės institucijų duris išvadas padarė bendrijos pirmininkas Valdas Lipnevičius.
Sodininkų ramybė baigėsi, kai kaimynystėje, kone bendrijos vidury, savo sklype viena moteris užveisė paukštyną. Pavasarį jame balbatavo per šimtą paukščių – vištos, kalakutai, balandžiai.
Artimiausi paukštininkės kaimynai guodžiasi šiltuoju sezonu savo kiemeliuose nebegalintys nė arbatos išgerti – į namelius pargena nuo paukštidės atsklindantis dvokas.
„Sveiku protu nesuvokiama, kad sodų bendrijoje galima šitokią fermą laikyti. Kaime, kur kaimynas nuo kaimyno toliau, ir tai žmonės gražiau susitvarko“, – netvarka pašonėje stebisi Jadvyga Dailidėnienė.
Paukštidės įkaitais tapę septyni artimiausi kaimynai kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, miesto Savivaldybę, Panevėžio regiono gamtos apsaugos departamentą, skundas pasiekė Maisto ir veterinarijos tarnybą. Tuomet prasidėjo komisijų vizitai į sodų bendriją.
„Savivaldybės darbuotoja atvažiavo, pakraipė galvą: oi, kaip baisu, bet nieko negalime padaryti. Liepė kviesti gamtosaugininkus. Iš jų irgi jokios naudos – aiškina, esą Savivaldybė priima švaros ir tvarkos taisykles, ji ir turi kontroliuoti. Veterinarijos atstovai dar pasidžiaugė, kad paukščiams idealios sąlygos“, – graudenosi J. Dailidėnienė.
Sodininkai nebeįsivaizduoja, kas galėtų padėti dėl netvarkingos paukštininkės kenčiantiems žmonėms.
„Realios pagalbos iš niekur – visos institucijos tik atsirašinėja. Man pikta ant Lietuvos įstatymų leidėjų. Įstatymų prirašo, o jų niekas nevykdo. Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius turėtų tvarką padaryti, kur tai matyta – ferma miesto teritorijoje!“ – nusivylęs V. Lipnevičius.
Baksnoja į vietos valdžią
Gyventojų skundais ir dėl sąvartyno Žvejų g., ir dėl paukštyno sodų bendrijoje užversti higienistai ir aplinkosaugininkai baksnoja į Panevėžio savivaldybę, esą vienintelę, galinčią padaryti tvarką.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas tvirtina bent kartą per mėnesį užsukantis į Žvejų g. Nors jis sutinka, kad padangų rietuvių ir kitokio šlamšto prikrautas kiemas – didelė problema, tačiau esą ne aplinkosaugininkams ją išspręsti.
„Teisės aktai neleidžia įeiti į svetimą sklypą ir savo nuožiūra jame daryti tvarką. Kol padangos nedega, pavojaus aplinkai nekelia ir mes nieko negalime padaryti. Kad kažkuri institucija galėtų nors pirštą pajudinti, Savivaldybė turėtų patvirtinti miesto kiemų tvarkymo aprašą, konkrečiai nustatyti, ką privačiame sklype galima daryti, ko ne“, – siūlo V. Jakštas.
Visuomenės sveikatos centras gaunamus skundus dėl apsileidėlių taip pat siunčia į Savivaldybę.
„Miesto tvarkymo ir švaros taisykles tvirtina Savivaldybė, ji ir kontroliuoja, kaip vykdomos. Mes nesame kompetentingi prižiūrėti, kaip gyventojai jų laikosi“, – tvirtina Visuomenės sveikatos centro direktorius Eugenijus Vilčinskas.
Taisyklės tik dėl akių
Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros taisykles paskutinį kartą Savivaldybės taryba tvirtino šių metų gegužę. Jose teigiama, jog asmenys savo teritorijas privalo „valyti, surinkti šiukšles, šienauti, prižiūrėti kiemus“.
Jei patikėjote, kad tokias taisykles paskelbusi Savivaldybė pasistengs, kad panevėžiečiai jų dar ir laikytųsi – esate naivūs.
„Manyčiau, tokia taisyklė yra daugiau rekomendacinio pobūdžio“, – pripažino Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė.
Anot jos, valdžios institucijos neturi teisės kištis į privačią nuosavybę, jei nepažeidžiama viešoji tvarka. Valdininkai šiukšliavežį iškviestų, jei apsileidėlis, neišsitekęs kieme, atliekas imtų versti ir ant valstybinės žemės. Tačiau jei tokiam užtenka ir savojo sklypo, valdininkai nesikiš, net jei ir užjaus dėl nenusisekusios kaimynystės.
„Vietos savivaldos įstatymas nenumato teisės kištis Savivaldybei į privačią nuosavybę nustatant taisykles, kaip joje tvarkytis. Nepasakysi žmogui, kaip jis turi susitvarkyti kambarį ar kiemą. Neturime įstatymų svertų, kurie mums suteiktų teisę kištis į privačius reikalus“, – tikina D. Svirelienė.
Seimo narys dirba tik kojomis
Seimo nariui, valdančiosios Darbo partijos atstovui Petrui Narkevičiui labiau nei kitiems jo kolegoms žinomos Panevėžio piktžaizdės. Dėl Žvejų g. sąvartyno politikas skundų yra sulaukęs dar tuomet, kai ėjo Panevėžio vicemero pareigas. Šiais metais į seimūną pagalbos kreipėsi ir „Ąžuolo“ sodų paukštininkės kaimynai.
Tačiau nei būdamas vicemeru, nei tapęs Seimo nariu P. Narkevičius nenuveikė nieko, kad atsirastų reali galimybė padėti apsileidėlių kaimynams. Parlamentaras teisinasi, esą vicemeras bejėgis buvo, nes tuomet neturėjęs palaikymo Seime, o šiuo metu – Panevėžio valdžioje.
„Kai nueinu į ministerijas spręsti įvairiausių dalykų, pirmiausia manęs klausia, o kur Savivaldybė? Aš ne kartą Panevėžio vadovams sakiau, kad aš galėčiau pabūti „kojomis“ – tarpininku tarp jų ir ministerijų. Seimo nariui vienam spręsti savivaldos klausimus labai sudėtinga, praktiškai net neįmanoma“, – esąs bejėgis tikina P. Narkevičius.
Politikas tvirtina būdamas vicemeru dėl Žvejų g. sąvartyno rašęs raštus Aplinkos ministerijai, tik iš to naudos gyventojai nepajuto.
„Tada nebuvo „kojų“, – „Sekundei“ aiškino P. Narkevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
