Stresas sendina organizmą, sukelia įvairias ligas. Jis
veikia ir žmogaus kūną, ir sielą. Šios fizinės ir psichinės organizmo reakcijos
neįmanoma išvengti, bet ją galima sumažinti, jei tik bus panaudotos tinkamos gynybos priemonės.
Pagrindinės priežastys
Mokslininkai sugalvojo streso apibrėžimą: fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę gerovei, sveikatai, gyvybei.
Streso priežasčių sąrašas – labai ilgas. Bet dažniausiai jį sukelia šios: dažnai tenka daryti ne tai, kas norima, o tai, kas reikia; niekam neužtenka laiko, nuolat skubama; konfliktai darbe ar šeimoje; neišsimiegama, nepailsima; nejaučiamas gyvenimo džiaugsmas; turima skolų ir nežinoma, kaip jas reikės grąžinti; jaučiami įvairūs nevisavertiškumo kompleksai; nėra su kuo pasikalbėti apie tai, kas slegia, be to, nejaučiamas poreikis išsipasakoti; nejaučiama aplinkinių pagarba – nei darbe, nei namuose.
Kaip viso to išvengti? Kelias vienas – gintis. O ginantis būtina laikytis kai kurių taisyklių.
Malonūs įspūdžiai ir gera nuotaika
Per poilsio dienas ar atostogas būtinai atitrūkite nuo įprastinių darbų. Ideali streso profilaktikos priemonė – kelionė prie jūros ar kopimas į kalnus. Jei tokia iškyla kol kas neįmanoma, išvažiuokite į užmiestį, į mišką, nueikite prie upės ar ežero, pasigrožėkite gamta, pasiklausykite paukščių čiulbesio. Stenkitės, kad namuose būtų šviesu. Jei užuolaidos tamsios, pakeiskite jas. Pasigaminkite ką nors pikantiško – egzotiški patiekalai asocijuojasi su atostogomis ir kelionėmis.
Darykite taip, kad jūsų aplinkoje būtų jauku, malonu akiai. Pavyzdžiui, savo darbo stalą pastatykite taip, kad jūsų žvilgsnis retkarčiais galėtų nukrypti į gėles, dangų ar į jums mielą paveikslą. Pabandykite kasdien keletą minučių žiūrėti į horizontą. Tai padės suprasti, kad pasaulis yra didelis ir jūsų rūpesčiai – tik maža dalelė visų problemų. Daug reikšmės turi, kaip jaučiatės namuose. Jus turi supti patinkami daiktai, įvairios jums itin brangios smulkmenos, primenančios apie ką nors gera ir gražaus.
Miegas ir maistas
Anksčiau buvo teigiama, kad suaugęs žmogus turi miegoti maždaug 8 val., o dabar manoma, kad tiek, kiek reikia organizmui. Jei neišsimiegama, mieguistumo ir blogos savijautos neįveiks jokios tonizuojamosios priemonės. Dėl pervargimo ar padidėjusio nervų sistemos jautrumo gali kankinti nemiga. O jei užsnūstama, tai tos trumpos miego valandos būna neramios ir nesugrąžina prarastų jėgų. Eikite miegoti visada tuo pačiu laiku. Prieš guldami stenkitės užmiršti visus rūpesčius ir nusiraminti. Naudinga išsimaudyti po šiltu dušu, pasiklausyti ramios muzikos, prie atviro lango giliai įkvėpti ir iškvėpti.
Jei vakarais norite paskaityti, pasirinkite lengvesnio turinio knygą. Įpraskite nesinaudoti žadintuvu, pasikliaukite savo vidiniu laikrodžiu. Kiek konkrečiai jums reikia miegoti, galite apsiskaičiuoti. Žinokite, kada atsigulėte ir kada atsibudote. Jei jaučiatės žvalus, pailsėjęs, vadinasi, užteko laiko išsimiegoti. Stenkitės, kad maždaug tiek valandų ir miegotumėte.
Įrodyta, kad kai kurie produktai mažina stresą. Gerai žmogaus organizmą veikia daržovės, vaisiai, uogos, įvairūs žalumynai, riešutai, medus, kruopos. Gerkite įvairių žolelių arbatą, vaisių ir daržovių sultis, nepamirškite žaliosios arbatos. Organizmas, apsunkęs nuo riebaus maisto, pasidaro nebeatsparus stresui. Taigi geriausia pasirinkti lengvus produktus.
Gimnastika nuo streso
Ji padės atsipalaiduoti, atsikratyti ir fizinės, ir protinės įtampos. Pratimus reikia daryti nors keletą kartų per savaitę, dar geriau – kasdien. Pajusite, kad atgaunate dvasinę pusiausvyrą. Atsigulkite ant nugaros, kojas praskėskite, pėdas palenkite į šonus, rankas delnais į viršų laisvai ištieskite prie kūno. Atsipalaiduokite ir užsimerkite. Pagalvokite apie ką nors malonaus, atidžiai sekite kvėpavimą. Negiliai įkvėpkite ir sekundėlę sulaikykite kvėpavimą, ištempdami kūno raumenis, paskui iškvėpkite ir atsipalaiduokite. Tai pakartokite keletą kartų. Kelioms sekundėms įtempkite kojų raumenis – nuo pėdų iki šlaunų, paskui atpalaiduokite. Taip darykite tris kartus. Tokį pat pratimą padarykite įtempdami ir atpalaiduodami iš eilės visus kūno raumenis – rankų, krūtinės, pilvo, veido. Giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą ir stipriai įtempkite visus kartu raumenis, iškvėpdami atpalaiduokite. Padarę tuos pratimus ilgokai pagulėkite ant nugaros, kvėpuokite lygiai ir laisvai. Jūs atgavote tikėjimą savo jėgomis, pajutote pailsėję, energingi ir sugebantys neįsileisti streso.
Kuo greičiau atsikratyti
Jei vis dėlto stresas jus pasigavo ir niekaip nenori atstoti, juo galima atsikratyti gana paprastai. Kiek galite greičiau nubėkite apie kilometrą. Fizinis aktyvumas – geras pagalbininkas. O gal jums padės, jei ką nors sulaužysite, sudaužysite, sulamdysite? Pavyzdžiui, trenkite lėkštę, sulamdykite popieriaus lapą, sulaužykite tušinuką ar liniuotę. Ir pasiųskite jus sunervinusius į visas keturias puses. Išeikite iš tos patalpos, kur patyrėte stresą, taigi pakeiskite aplinką. Galite pakalbėti su nesuinteresuotu žmogumi, kuris sugebės ramiai jus išklausyti. Galbūt jums padės koks nors fizinis darbas – sode, darže, namuose, bet kur, kad tik būtų kita aplinka. Jei mėgstate kokią nors muziką, tegul groja garsiai, o jūs įsijauskite ir apie nieką daugiau negalvokite.
Svarbu iš anksto numatyti
Jeigu jaučiate, kad stresas neišvengiamas, tuoj pat išeikite “į žmones” – į teatrą, kiną, restoraną, klubą, aplankykite draugus, pažįstamus, kad pamirštumėte kankinamas mintis. Užsirašykite į kokius nors kursus ar savarankiškai pradėkite mokytis. Ne taip ir svarbu ką, svarbiausia, kad turėtumėte užsiėmimą. Nueikite į sauną ar į pirtį, užsisakykite aromatinį masažą, išgerkite arbatos su medumi. Klausykitės muzikos – tegul ji, tyliai ar garsiau grojanti, lydi jus visą dieną. Tai pakels nuotaiką. Galite pabandyti raminamą kvėpavimą. Lėtai, bet giliai įkvėpkite pro nosį, sulaikykite kvėpavimą, paskui kuo lėčiau iškvėpkite. Įsivaizduokite, kad iškvėpdami iš savęs pašalinote visa, kas negatyvaus susikaupę. Mokykitės pažinti save, analizuokite savo jausmus ir nuotaikas, venkite to, kas jus nervina, blaško. Tobulinkite, mokykitės kantrumo, supratimo, atlaidumo, pakantumo. Išmokite džiaugtis nors ir, atrodytų, nereikšmingais savo ir kitų pasiekimais. Džiaukitės kiekviena praėjusia diena ir tikėkite, kad rytojus bus taip pat laimingas.
Parengė L.Žukaitė
