Dėl emigracijos ir kitų socialinių, ekonominių priežasčių Panevėžyje daugėja neprižiūrimų kapų. Tad, užuot laikius juos apleistus, nuspręsta atiduoti gyviesiems, kad juos prižiūrėtų, o numirę galėtų atgulti amžino poilsio. Kaip Savivaldybė sprendžia kapaviečių trūkumo problemą?
Šiuo metu Ramygalos gatvės kapinėse yra 8 apleistos kapavietės, kurias miesto Savivaldybė pasirengusi atiduoti kitiems. Norinčiųjų jas gauti yra 12. U.Mikaliūno nuotr.
Panevėžio savivaldybė kapaviečių trūkumą mėgina spręsti ne tik plėsdama kapnių teritoriją, bet ir dalydama neprižiūrimas, apleistas kapavietes veikiančiose Kristaus Karaliaus katedros (Ramygalos gatvės) ir Šilaičių kapinėse.
Dėl emigracijos ir kitų socialinių, ekonominių priežasčių mieste daugėja neprižiūrimų kapų. Užuot laikius juos apleistus, nuspręsta atiduoti gyviesiems, kad šie juos prižiūrėtų, o numirę galėtų atgulti amžino poilsio arba laidoti savo artimuosius.
Tiesa, apleistų kapaviečių dalybos dar tik įsibėgėja – kol kas gyventojai nelabai žino apie galimybę gauti kažkieno prieš daug metų užimtą, bet dabar apleistą laidojimo vietą.
Iki šiol Savivaldybė yra atidavusi 3 tokias kapavietes Ramygalos gatvės kapinėse. Valdininkų stalčiuose guli dar 12-os gyventojų prašymai skirti jiems neprižiūrimas kapavietes. Visi dvylika pretenduoja gauti amžino poilsio vietas Kristaus Karaliaus gatvės kapinėse.
Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Darulis sako, kad šios kapinės gyventojų yra ypač mėgstamos. Iki 2013 metų lapkričio jos turėjo riboto laidojimo kapinių statusą, tačiau radus tuščių plotų ir suformavus 149 naujas trivietes ir 27 naujas dvivietės kapavietes jų statusas buvo pakeistas į veikiančių.
Maždaug per pusantrų metų visos naujos kapavietės buvo užimtos. Paskutinis velionis naujai suformuotoje kapavietėje buvo palaidotas praėjusių metų spalio pabaigoje. Tad dabar jose naujų, tuščių vietų nėra, tačiau yra apleistų kapaviečių, kurios vėl gali būti naudojamos žmonėms laidoti.
2015 metų lapkritį Ramygalos gatvės ir Šilaičių kapinėse buvo atlikta neprižiūrimų kapaviečių inventorizacija. Paaiškėjo, kad Kristaus Karaliaus katedros kapinėse yra 123, o Šilaičių kapinėse – 297 apleistos, apžėlusios ir netvarkomos kapavietės. Iš viso abejose kapinėse – per 400 kapaviečių.
Po 25 metų jau gali atiduoti
Pagal Savivaldybės nustatytas taisykles, neprižiūrimomis pripažintose kapavietėse laidoti galima praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos, jeigu yra galimybė formuoti atskirą (naują) kapą nenaikinant jau esamo kapo. Jeigu yra išlikęs čia palaidotam žmogui ar žmonėms pastatytas paminklas, naujam savininkui jį griauti draudžiama.
Nors neprižiūrima kapavietė svetimiems gali būti atiduota jau po 25 metų nuo palaidojimo, pasak V. Darulio, neprižiūrimų kapų neskubama įtraukti į dalytinų sąrašą.
Jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už kapo priežiūrą atsakingą žmogų, kad ją sutvarkytų. Jei niekas neatsišaukia, kapas įtraukiamas į neprižiūrimų sąrašą.
Savivaldybė savo interneto tinklalapyje yra paskelbusi visą kelių šimtų neprižiūrimų kapaviečių sąrašą su koordinatėmis ir ten palaidotų žmonių pavardėmis (jeigu išlikę užrašai). Jeigu ten palaidotų mirusiųjų artimieji neatsiliepia, specialiai sudaryta komisija sprendžia, ar kapavietė gali būti oficialiai pripažinta neprižiūrima ir atiduota kitiems.
Miesto ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo teigimu, dabar neprižiūrimomis yra pripažintos 8 kapavietes Ramygalos g. ir 20 kapaviečių Šilaičių kapinėse. Pretenduojančių į pastarąsias nėra.
Yra žmonių, pageidaujančių čia esančiame kolumbariume iš anksto įsigyti nišą, tačiau Savivaldybė jas skiria tik gyventojui mirus. Nuo 2014 metų kovo, kai kolumbariumas buvo pradėtas eksploatuoti, iki šiol užimtos 86 nišos iš 424.
Atsišaukia po keliasdešimt metų
Kapines prižiūrinčios įmonės „Panevėžio specialius autotransportas“ meistras administratorius Alfridas Krivickas teigia, kad neprižiūrimos kapavietės inventorizuojamos trejus metus. Kasmet apleistų kapaviečių daugėja.
„Seni žmonės išmiršta, giminės išvažinėja į kitus miestus, emigruoja į užsienį. Apleisti kapai bado akis. Geriau jau kapavietę atiduoti jos norinčiam žmogui. Jis ją prižiūrės iki laidojimo ir vėliau“, – kalbėjo jis.
Kita vertus, kapavietės lietuviams – šventas dalykas, susiginčiję dėl jų jie mina teismų slenksčius. A. Krivicko teigimu, pasitaiko, kad apleistoje kapavietėje gulėjusio velionio giminės apsireiškia ir praėjus daugybei metų.
Iš 123 apleistose kapavietėse palaidotų žmonių daugelis amžino poilsio yra atgulę prieš kelis dešimtmečius, yra ir palaidotų dar prieš antrąjį pasaulinį karą.
Dauguma besiilsinčiųjų Šilaičių kapinių apleistose kapavietėse anapilin iškeliavo XX amžiaus aštuntajame devintajame dešimtmečiais, bet yra mirusiųjų ir prieš 10–15 metų.
Kaime vietos netrūksta
Panevėžio rajonas bėdų dėl laidojimo vietų trūkumo neturi. Apleistos kapavietės likimą Savivaldybei tenka spręsti tik tais atvejais, kai dėl jos tarp gyventojų kyla ginčas. Tačiau tokie atvejai reti.
Rajono Savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis sako, kad Savivaldybė jau anksčiau yra numačiusi seniūnijoms žemės plotus kapinėms plėsti, jeigu to prireiktų.
Kai kurios seniūnijos, baigiančios išdalyti laisvas kapavietes, jau rūpinasi sutvarkyti plėtrai skirtų teritorijų infrastruktūrą – prašo pinigų tvoroms, takams nutiesti.
Pavyzdžiui, Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas apskaičiavo, kad turimų laisvų 24 kapaviečių pakaks 2–3 metams.
Prižiūrėtojų ieško per pažįstamus
Negalintys patys prižiūrėti artimųjų kapų žmonės kapus dengia granito plokštėmis, samdo prižiūrėtojus.
Dažniausiai kapus prižiūrėti patiki pažįstamiems ar jų rekomenduotiems asmenims. Kaina – susitarimo reikalas.
Didesniuose miestuose kapų prižiūrėtojai už nuolatinę kapo priežiūrą per mėnesį prašo 10 eurų, už vienkartinį apleisto kapo sutvarkymą – 15–20 eurų.
Šią paslaugą teikiančios įmonės už mėnesį ima vidutiniškai nuo 8 iki 15 eurų.
Inga SMALSKIENĖ
