Sostinės Konstitucijos prospekte du dešimtmečius stovėjęs nebaigtas viešbutis antradienį pradėtas griauti.
Su miestų panoramas darkančių apleistų, nebaigtų statinių problema nesėkmingai kovojančios šalies savivaldybės nekantriai laukia, kada Seimas padidins nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Taip viliamasi paskatinti pastatų vaiduoklių savininkus labiau rūpintis savo turtu, rašoma „Verslo žiniose“.
Tačiau nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai ir rinkos ekspertai mano, kad tokia baudžiamoji priemonė esant rinkos sąstingiui ir trūkstant finansavimo šaltinių tik apsunkins verslo gyvenimą, o rimtų investicijų be paklausos nepaskatins.
Sostinės Konstitucijos prospekte du dešimtmečius akis badęs nebaigtas gelžbetoninių konstrukcijų statinys, kitados turėjęs tapti viešbučiu, antradienį pradėtas griauti. Jo vietoje turėtų iškilti daugiafunkcis verslo centras. Tačiau tokių šalies miestų panoramą darkančių piktžaizdžių rovimas kol kas retas reiškinys, juolab kad pastatų „vaiduoklių“ skaičių gerokai padidino NT sektoriui kirtusi krizė, didmiesčius išmarginusi pradėtais, tačiau nebaigtais statiniais.
Apleistų ir neprižiūrimų objektų savininkus šalies savivaldybės, neįstengdamos įvesti tvarkos administracinėmis nuobaudomis, suskubo apdovanoti maksimaliu – 1 proc. – NT mokesčio tarifu, tačiau ir šiai priemonei neduodant didelio efekto įstatymų leidėjų prašo NT mokesčio tarifą kilstelti iki 3–5 proc.
Jurgis Razma, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas, dar praėjusių metų vasarą užregistravo įstatymo pataisas, pradžioje jis prašė tarifą kilstelti iki 5 proc., o vėliau apsiribojo 3 proc. Tačiau šios iniciatyvos teisės akto nuostatomis kol kas nevirto.
Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, svarsto, kad iš esmės siūlymai numatyti tam tikrus svertus, kurie paveiktų apleistų pastatų ar žemių, trukdančių viešojo intereso objektų plėtrai, infrastruktūros sutvarkymą, pozityvūs. Tačiau jis pažymi, kad padidinti mokesčiai taikomi ne realiai trukdantiems objektams, o visiems ir tuomet apsunkinamos rinkos sąlygos, blogėja visa ekonominė padėtis.
Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas, akcentuoja, kad dauguma turto savininkų su savo pastatais nieko nedaro ne dėl to, kad nenori, turi aibę pinigų, kuriuos gali laikyti įšaldę, o dėl to, kad nėra lėšų, su kuriomis galėtų ką nors rimčiau nuveikti.
Kauno savivaldybė nurodo, kad šiuo metu privačios žemės savininkams yra taikomas 1,5 proc. dydžio žemės mokestis. Praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė nutarimą, pagal kurį žemės mokesčio tarifas gali svyruoti nuo 0,01 proc. iki 4 proc. Įstatymo pataisose taip pat įtvirtinta, kad mokestis bus skaičiuojamas ne pagal sklypo normatyvinę, o pagal rinkos vertę. Kauno miesto taryba naujuosius žemės mokesčio tarifus turi nustatyti iki šių metų liepos 1 d. Seimo patvirtintos Žemės mokesčio įstatymo pataisos įsigalios nuo 2013 m. pradžios.
