Vasario 16-osios gatvė – viena seniausių, prestižinių Panevėžio gatvių. Artėjant vasaros sezonui, ji sulaukia ne tik panevėžiečių, bet ir miesto svečių dėmesio. Saviškiams ir atvykėliams akis bado apleisti, savininkų neprižiūrimi pastatai, tačiau miesto valdžia tik skėsčioja rankomis – esą valdininkai bejėgiai prieš nekilnojamojo turto šeimininkų savivalę.
Skėsčioja rankomis
Vakar teatre „Menas“ prasidėjo tarptautinis kamerinių teatrų festivalis, o įstaiga gausybę svečių priversta ne pirmąkart priimti turėdama kaimynystėje būtino remonto besiprašantį pastatą. Nepuošia miesto ir Respublikos g. 19 bei Birutės g. 2 kampe esančios pirmo aukšto patalpos, jau kurį laiką nesulaukiančios nuomininkų. O to namo kiemelyje jau ne mėnesį ir ne du riogso apdegęs mikroautobusas ir visokie statybiniai reikmenys, kioskelius primenantys statiniai.
Miesto Savivaldybei žinoma, kad šių ir kitų patalpų, esančių Vasario 16-osios g., pagrindinis savininkas yra verslininkas Vladimiras Karpenka, nors dalis jo turto ir yra registruota žmonos Nataljos Karpenko vardu. Valdininkai ir kai kurių įstaigų atstovai mėgina rasti bendrą kalbą su šiuo verslininku, tačiau akivaizdu, kad to padaryti jiems nesiseka: V.Karpenka, anot pašnekovų, nereaguoja į prašymus baigti remontuoti savo turtą, nepanaikina užtvaro prie Vasario 16-osios g. 21 namo.
Nors imtis kokių nors teisinių veiksmų ar kitaip bausti verslininką Savivaldybės atstovai tvirtina negalintys ir tik trauko pečiais, netvarkomais pastatais besipiktinantys panevėžiečiai kaltina būtent valdžią.
Žmonės netiki, kad iš tikrųjų neįmanoma rasti būdo priversti netvarkingą pastatų savininką baigti metų metus besitęsiančius remontus, kurių dalis esą atliekama savavališkai ir nepaisoma statybos darbams taikomų reikalavimų.
Sostinė rado išeitį
Kad padėtis gali turėti išeitį, galima spręsti iš Vilniaus mieste pradėtos taikyti praktikos. Kadangi pinigines baudas, kaip tvirtina sostinės Savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Mokesčių tarnybos vedėja Ona Regina Vaskelienė, galima skirti tik tuo atveju, jei tvarkoma pavojinga teritorija nėra aptverta, Vilniuje nuspręsta pastatų savininkus paskatinti tinkamai tvarkyti savo turtą per mokesčius.
Pernai, anot O.R.Vaskelienės, visiems gerai besitvarkantiems pastatų savininkams buvo taikomos tam tikros lengvatos, o neprižiūrintieji turimo turto lengvatų neturėjo. Šiais metais, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui leidus, kad Savivaldybė nekilnojamojo turto mokestį galėtų patvirtinti nuo 0,3 iki 1 proc. turto vertės, Vilniuje pagrindinis mokesčio tarifas buvo nustatytas 0,8 proc. Netvarkingų pastatų šeimininkams jis pakeltas iki maksimalaus dydžio – 1 proc.
O.R.Vaskelienė teigia, kad ėmus taikyti tokias priemones, reikalai pajudėjo iš vietos: iš 33 apleistų pastatų Vilniaus centre tokių liko tik 13.
Ne prievartos
institucija
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus statinių naudojimo priežiūros inžinierius Vytautas Steponas Buterlevičius tikina, kad Savivaldybė nėra prievartos institucija ir negali nei šio, nei kitų pastatų savininkų, kurie nepažeidžia įstatymų, bet apleistais pastatais „puošia“ miestą, priversti tinkamai prižiūrėti savo turtą.
Anot V.S.Buterlevičiaus, įmanoma tik moraliai bandyti paveikti tokius žmones, bet V.Karpenka yra sunkiai įveikiamas. Su juo sunku susisiekti, o jei jis ir atvyksta kviečiamas, pokalbis naudos neduoda.
Pasiteiravus, ar nėra įstatymo, kuris leistų Savivaldybei nustatyti maksimalų pastatams remontuoti skirtą laiką, o iš nepaisančiųjų duoto limito būtų galima turtą perimti savo žinion, specialistas atsakė, jog tokio įstatymo nėra, nors Savivaldybė ir bandė įstatymus analizuoti. Tą patį tvirtina ir Teisės skyriaus specialistai.
Užgriozdintas kiemas
V.S.Buterlevičius mano, kad labiausiai netvarkingus pastatų šeimininkus galėtų paveikti jų kaimynai, nes valdininkams šiuo atveju bent jau kol kas rankos yra surištos. Įstatymai daugiau gina ne valdininkus, bet privačius asmenis. Pasak pašnekovo, įstatymai visoje Lietuvoje vienodi, todėl ir situacija visur tokia pati.
Pastate ties Respublikos g. 19 ir Birutės g. 2 kampu, kur šiuo metu pirmas aukštas verslininko yra išnuomojamas, gyvenantys kaimynai pasakoja jau ne vienerius metus bandantys gražiai susikalbėti su V.Karpenka, bet jiems nepavyksta. Pasak kaimynų, tai esą nevalyvas žmogus, labai mėgstantis prisikrauti visur statybinių medžiagų, užgriozdinti bendrą kiemą – apdegęs automobilis ir sunkvežimis jau kuris laikas stovi jame.
Kai namo gyventojai įsirengė savo lėšomis naują dujų vamzdyną, šio verslininko pasamdyti darbininkai, anot kaimynų, dirbdami buvo padegę didesnio skersmens dujų vamzdį. Dabar jis stovi apkrautas sunkiais stulpais.
Kaimynai mano, kad ir pirmas aukštas remontuojamas nesilaikant reikalavimų ir kažin ar turint leidimą griauti konstrukcijas, tai jau padarė žalos viso namo būklei – skilo jo siena.
Nors skundų iš namo bendraturčių miesto Architektūros ir urbanistikos skyrius nėra gavęs, skyriaus vadovas žadėjo paprašyti statybos priežiūros specialistų pasidomėti, ar verslininkas neišgriovė be leidimo to, ko negalėjo griauti.
Plačiau skaitykite balandžio 18 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Nors keisto verslininko valdų kaimynystėje įsikūrusieji jau pagadino nervus, besiekdami priversti jį susitvarkyti, miesto Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus statinių naudojimo priežiūros inžinierius V.S.Buterlevičius pagalbos žmonėms nežadėjo. Jis tikina, kad valdininkams rankas suriša įstatymai.
