Baltijos šalių verslininkai kelyje didelių kliūčių nemato.
Verslininkai Latvijoje ketina mažinti darbuotojų atlyginimus, Lietuvoje – nemažinti, o Estijoje – didinti. Visose trijose Baltijos šalyse atleidimų neplanuojama. Tačiau šiemet tarp Baltijos šalių verslininkų sumenko pasitikėjimas euru, o bankai, verslininkų akimis, palankumą tik deklaruoja ir išduodami paskolas yra labai priekabūs.
Šias ir daugiau tendencijų rodo tarptautinės audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės KPMG trijose Baltijos šalyse atlikta didžiausių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa „Ekonomikos pulsas 2012“.
„Apklausti Lietuvos verslo atstovai atsargiai žiūri į dabartinę ekonominę situaciją, jie mano, kad ekonomika nors ir lėtai, bet auga, ir nėra nusiteikę antrai krizės bangai, neplanuoja drastiškai mažinti darbuotojų, ar karpyti jų atlyginimų, priešingai, numato atsargias, pasvertas investicijas ir nedidelį augimą“, – išplatintame pranešime cituojamas Domantas Dabulis, KPMG partneris Baltijos šalyse.
Dauguma Lietuvos verslo lyderių mano, kad šiemet Lietuvos BVP augs ne daugiau nei 3 proc. Panašios nuotaikos ir Latvijoje bei Estijoje: šalių verslininkai nusiteikę nedideliam augimui.
Per metus sumenko pasitikėjimas euru: pernai 34 proc. teigė, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų, šiemet taip galvojančių sumažėjo iki 21 proc.
„Baltijos šalių verslininkai mano, kad euras nežlugs, tik jo įvedimas Lietuvoje ir Latvijoje, verslo atstovų manymu, šiek tiek vėluos ir greičiausiai įvyks 2017-2018 metais (31 proc. tam pritaria)“, – komentuoja D. Dabulis.
Bankais pasitiki, bet laiko priekabiais
Paklausti, kaip vertina bankų požiūrį į Lietuvos verslo klientus, įmonių vadovai sakė, kad bankai tik deklaruoja palankumą, o išduodami paskolas yra labai atsargūs ir priekabūs (53 proc.), bankus kaip palankiai nusiteikusius ir noriai padedančius verslui partnerius vertina 29 proc.
Pernai didžioji dauguma (74 proc.) bankus vertino kaip labai atsargius. Absoliuti dauguma – 85 proc. – apklausos dalyvių mano, kad Lietuvoje bankai patikimi ir stiprūs, neskaitant kelių silpnesnių.
Pasak D. Dabulio, tai reiškia, kad „Snoro“ krizė įtakos verslo pasitikėjimui bankais neturėjo.
Atominę labiausiai palaiko estai
Daugiau nei pusė respondentų teigia, kad plėtojant energetikos sektorių didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas atsinaujinantiems energijos šaltiniams. 29 proc. siūlo kreipti dėmesį į atominę energetiką, o pernai taip galvojančių buvo 26 proc.
„Matome, kad palaikančių atominę energetiką skaičius Lietuvoje neženkliai auga, nors didžioji dalis koncentruojasi į įvairius atsinaujinančius šaltinius. Šiuo požiūriu ypač išsiskiria Estija – 37 proc. šios kaimyninės šalies verslininkų norėtų, kad plėtojant energetikos sektorių, didžiausias dėmesys būtų skiriamas atominei energetikai“, – cituojamas D. Dabulis.
Nori mažesnių mokesčių darbui
Mokesčių politikos srityje Lietuvos verslo lyderiams svarbiausia būtų darbo jėgos apmokestinimo mažinimas (41 proc.), beveik trečdalis mano, kad reikėtų paprastinti mokesčių mokėjimo procedūras (27 proc.). Tik 2 proc. verslo lyderių pasisako už progresyvinių mokesčių įvedimą, o mažinti PVM mokestį siūlo 9 proc.
Per metus beveik nepakito šešėlinės ekonomikos lygio vertinimas: 37 proc. galvoja, kad šešėlinė ekonomika sudaro nuo 10 iki 25 proc., 43 proc. teigia, kad ji didesnė ir apima 25 – 40 proc.
Atleidimus planuoja 13 proc.
Beveik pusė (47 proc.) respondentų šiemet neketina nei priimti daugiau darbuotojų, nei jų atleisti. Net 40 proc. papildomai priims naujų darbuotojų, o mažinti darbuotojų skaičių numato tik 13 proc. Šioje srityje verslo nuotaikos išliko labai panašios kaip ir pernai metais.
Atlyginimų didėjimą savo atstovaujamose įmonėse numatę 40 proc. apklausos dalyvių (pernai didinti atlyginimus ketino 55 proc.), dažniausiai planuojamas atlyginimų didėjimas sudaro iki 5 proc. nuo dabartinio darbo užmokesčio. Didžioji dalis (59 proc.) nusiteikę atlyginimus išlaikyti tame pačiame lygyje (pernai tokių buvo 43 proc.).
Ketvirtadalis mano, kad teks didinti PVM
Lietuvos verslo lyderiai neabejoja, jog investicijų požiūriu patraukliausia užsieniečiams atrodo Estija (84 proc.), antroje vietoje – Lietuva (15 proc.), apie Latviją kaip patrauklią investicijoms galvoja vos 1 proc. apklausos dalyvių.
„Klausiami apie skolinimosi palūkanų normą verslui, apklausos dalyviai tiki, kad galės pasiskolinti už 4-6 proc. palūkanų normą. Tai maždaug atitinka praėjusių metų paskolų verslui palūkanų normas,“ – sako KPMG ekspertas.
Taip pat beveik du trečdaliai neprognozuoja, kad šiemet kaip nors keisis PVM mokestis. Ketvirtadalis (25 proc.) apklausos dalyvių mano, kad PVM Lietuvoje šiemet bus padidintas iki 22 proc.
