Apie ką nedrįsta kalbėti vyrai

Dažnas vyras laikosi nuostatos – nėra nusiskundimų, nėra ir ligos. Tačiau net ir pajutęs galimos ligos simptomus kone kas antras linkęs juos ignoruoti ir nedrįsta garsiai apie tai šnekėti.

Nelinkę tikrintis

Demografinė Lietuvos gyventojų analizė atskleidžia šiurpią realybę – vyrų vidutinė gyvenimo trukmė beveik 11 metų trumpesnė negu moterų. Vyrų – 66,5, o moterų – 76,9 metų.

Įprasta, kad moteris vieną kartą per metus privalo kreiptis į ginekologą pasitikrinti profilaktiškai, ypač sulaukusi tam tikro amžiaus. Vadinasi, moteris ateina pasitikrinti pas gydytoją net neturėdama nusiskundimų.

Vyrai pas gydytojus tikrintis nevaikšto, o jų konservatyvus požiūris į savo sveikatą ir toliau sėkmingai trumpina gyvenimą.

Bene didžiausias vyrų gyvenimo trukmės trumpintojas Lietuvoje – prostatos vėžys. Tai kone dažniausiai vyrams diagnozuojama onkologinė liga.

Prostata, arba priešinė liauka, – maždaug kaštono dydžio vyriškoji priedinė liauka. Ji prie pat šlapimo pūslės apsupa šlapimkanalį ir yra suaugusi su jo sienele.

Prostatos vėžiu dažniausiai serga sulaukę 50 metų vyrai. Prostatos vėžys ankstyvuoju ligos periodu nepasireiškia jokiais juntamais simptomais. Vienas skiriamųjų prostatos vėžio bruožų yra tai, kad anksti jį nustačius ir teisingai gydant gaunamas labai geras efektas – net 94 procentai tokių ligonių visiškai pasveiksta.

Nebyli ligos pradžia

Per metus nustatoma apie 2000 naujų vėžio atvejų, o sergamumas šia liga nuolat didėja. Vyrai griebiasi už galvos išgirdę negailestingą prostatos vėžio diagnozę, nes jokių ligos požymių nejaučia. Prostatos vėžio simptomai atsiranda tik esant trečiai arba vėliausiai – ketvirtai ligos stadijai.

Simptomai specifiniai – dažnas šlapinimasis dieną ir naktį, susilpnėjusi šlapimo srovė, jaučiamas skausmas tarpvietėje, sunku šlapintis, gali pasirodyti kraujo priemaišų šlapime.

Visi šie požymiai tiesiogiai susiję su tuo, kad šlaplė yra spaudžiama dėl padidėjusios prostatos. Tačiau jie nėra vieninteliai simptomai. Vyrai gali justi kaulų skausmus (ypač apatinės stuburo dalies, klubų ar šonkaulių), prarasti šlapimo pūslės kontrolę. Galimi ir bendrieji vėžio simptomai: kūno masės mažėjimas, apetito stoka, pykinimas.

Prostatos vėžio atsiradimo priežastys dar nėra visiškai aiškios. Žinoma tik tai, kad vyrai, kurių artimieji sirgo prostatos vėžiu, turi didesnę riziką juo susirgti. Vyrai, kurių šeimoje moterys sirgo krūties vėžiu, taip pat patenka į vėžio rizikos grupę.

Į galimų vėžio sukėlėjų sąrašą pretenduoja ir nesubalansuota mityba – gausus gyvulinės kilmės riebalų ir nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas.

Tyrimas gali išgelbėti gyvybę

Kadangi prostatos vėžiui būdinga lėtinė ligos eiga, jau sulaukus 50-ies siūloma kreiptis į gydytojus dėl profilaktinių tyrimų.

Jeigu simptomai jau pasireiškė, nedelsdami kreipkitės į specialistus. Gydytojas, išklausęs jūsų nusiskundimų ir įtaręs, jog galite sirgti prostatos vėžiu, pirmiausia atliks digitalinį rektalinį ir prostatos specifinio antigeno kraujyje nustatymo tyrimus. Digitalinio rektalinio tyrimo metu gydytojas dviem pirštais čiuopdamas jūsų tiesiojoje žarnoje jaučia prostatos pakitimus (prostatos užpakalinė dalis prigludusi prie tiesiosios žarnos sienelės) – prostata būna padidėjusi, sukietėjusi, gruoblėta.

Kad ir kaip bauginamai skambėtų, tyrimas nėra nei labai nemalonus, nei skausmingas. O svarbiausia – gali išsaugoti ir jūsų gyvybę.

Vėliau gydytojas rekomenduos atlikti ir kitus tyrimus prostatos vėžiui diagnozuoti – transrektalinį ultragarsinį prostatos tyrimą, prostatos biopsiją. Abu šie tyrimai itin svarbūs prostatos vėžio diagnostikai. Biopsija atliekama specialia adata pro tiesiąją žarną ar tarpvietę. Biopsijos metu medžiagos imama iš 6–8 priešinės liaukos vietų. Atlikus biopsiją ne tik patikslinama diagnozė, bet ir nustatoma vėžio histologinė struktūra, kuri yra svarbi gydant.

Neignoruokite sutrikimo

Seksualumas – neatskiriama ir labai svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Erekcija atspindi fizinę ir psichinę vyrų sveikatą. Erekcijos sutrikimai kelia didelį diskomfortą tiek patiems vyrams, tiek jų partnerėms. Atsiranda nevisavertiškumo jausmas, žmogus tampa nervingas, jį vargina įkyrios mintys apie savo problemą, aišku, pablogėja poros santykiai.

Dažniausiai dėl šio sutrikimo kenčia 40–50 metų vyrai, tačiau pasitaiko, jog erekcijos problemos kankina ir jaunus vyrus. Jauniems vyrams, ypač tiems, kurie neturi nuolatinės partnerės, šis sutrikimas dažniausiai būna psichogeninės kilmės. Taigi neigiamos mintys, baimė, kad nebus erekcijos, kad bus partnerės išjuoktas, ir yra vadinamieji psichogeniniai veiksniai. Įtakos tam gali turėti ir vaikystėje patirtos traumos, auklėjimo problemos. Ypač vyrus veikia atvejai, kai fiasko lovoje jie patiria su pirmąja moterimi. Ir apskritai, moters vaidmuo yra labai svarbus, nes ji gali ir padėti, ir pakenkti.

Lengvo laipsnio erekcijos sutrikimas gali atsirasti ir visiškai sveikam vyrui padauginus alkoholio, smarkiai pavargus, kankinant nervinei įtampai. Susirūpinti verta, jei sutrikimai kartojasi nuolat.

Sukelti sutrikimų vyresniame amžiuje dažniau nei psichologiniai, gali fiziniai veiksniai. Didžioji dauguma vyrų kenčia nuo kraujotakos sistemos sutrikimų, kurie ir trukdo visaverčiam seksualiniam gyvenimui ir kuriuos būtina gydyti mediciniškai, lankantis pas seksopatologą.

Erekcijai, kaip ir širdžiai, kenkia rūkymas, stresas, riebus maistas, t. y. nesveika gyvensena. Pirmiausia pasireiškia erekcijos, o kiek vėliau – širdies sutrikimai. Taip yra dėl to, kad varpos kraujagyslės labai smulkios – 1–2 mm (širdies apie 5 mm), todėl jos nukenčia pirmiausia. Mokslininkai mano, kad erekcijos sutrikimai gali būti organizmo perspėjimas, jog netrukus gali atsirasti ir kitų, kol kas paslėptų, negalavimų. Rizikos grupės vyrai – sergantys cukriniu diabetu, ateroskleroze, piktnaudžiaujantys alkoholiu.

Kartais patiriami erekcijos sutrikimai ligos dar nereiškia, jei šie sutrikimai pasikartoja nuolat arba dėl nestandžios varpos lytiškai nesantykiaujate daugiau nei tris mėnesius, derėtų apsilankyti pas gydytoją. Jis, įvertinęs sveikatos būklę, nuspręs, koks gydymas reikalingas ir ar jis reikalingas apskritai.

Parengė K. JUŠKAITĖ