ECB ragina įvesti baudas toms šalims, kurių biudžeto deficitas viršija 3 proc. BVP ribą.
Dėl regione siaučiančios skolų krizės euro zonos išlikimas yra pavojuje, ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje įspėja Europos centrinio banko (ECB) ekonomistai ir ragina politikus imtis ryžtingesnių veiksmų.
„Visoje euro zonoje ir atskirose valstybėse narėse išaugę fiskaliniai disbalansai kelia grėsmę pinigų stabilumui, ekonomikos augimui, darbo rinkai ir visos pinigų sąjungos tvirtumui“, – teigiama ketvirtadienį ECB paviešintame, bet oficialiai nepatvirtintame dokumente.
Jame raginama įvesti baudas toms šalims, kurių biudžeto deficitas viršija 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą, ir europiniu lygiu tvirtinti tų valstybių biudžeto deficitus, kurie viršija saugią ribą. Bankas taip pat skatina skirti prievaizdus toms valstybėms, kurios nesilaiko joms skirtų finansų subalansavimo programų.
ECB studija – vienas naujausių rimtų įspėjimų dėl euro zonos ateities. Ji laikoma vyriausiojo banko ekonomisto Juergeno Starko atsisveikinimu. J.Starkas iš pareigų atsistatydino kiek anksčiau šį mėnesį po to, kai paprieštaravo banko politikai pirkti prasiskolinusių euro zonos valstybių obligacijas.
Įspėjimą išplatino Europos sisteminės rizikos valdyba, kuri pareiškė, kad 2009 metais Graikijoje prasidėjusi skolų krizė gali baigtis finansinių Europos nestabilumu. „Rizika Europos Sąjungos (ES) finansinės sistemos stabilumui smarkiai išaugo“, – vėlai trečiadienį išplatintame pranešime pareiškė taryba.
Pramonės tempai lėtėja
Daug optimizmo nesuteikia ir ES statistikos biuro „Eurostat“ ketvirtadienį paskelbti pramonės duomenys, kurie rodo, kad liepą, palyginti su birželiu, ES pramonė sulaukė 0,8 proc. mažiau užsakymų.
Labiausiai užsakymų mažėjo Prancūzijos (-11,2 proc.), Suomijos (-10,3 proc.), Slovakijos (-7,7 proc.), o daugėjo Švedijos (5,8 proc.), Rumunijos (3,6 proc.), Lietuvos (2,9 proc.) pramonei.
Užsakymų ES pramonei, palyginus su geguže, 1 proc. mažėjo ir birželį.
Rugsėjį „Markit“ PMI indeksas, susijęs su gamybos užsakymų, gaminamos produkcijos kainų bei prekių atsargų sandėliuose būkle, krito nuo 51,5 iki 49,1 punkto. Jei šis indeksas nukrenta žemiau 50, reiškia, kad euro zonos privatus sektorius traukiasi.
„Politikams vėluojant spręsti krizę, negallime atmesti recesijos tikimybės“, – statistinius duomenis komentavo Martinas Van Vlietas, vyresnysis banko ING ekonomistas.
Svarstoma, kad lėtėjanti ekonomika paskatins ECB išlaikyti esamą bazinę palūkanų normą arba ją sumažinti.
