Kasmet į užsienį emigruoja daugiau panevėžiečių, nei jų miršta. Didžiausios „žirklės“ buvo užfiksuotos 2004 metais – tada mieste mirė 1157, o laimės svetur ieškoti, remiantis neoficialia statistika, iškeliavo apie keturis tūkstančius. Emigranto duoną jau kremta kas šeštas darbingo amžiaus panevėžietis.
Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos
departamentas pranešė, kad nuo 2003 metų iki 2007 metų kovo Panevėžio apskrities
gyventojų sumažėjo net 10 420, o apskrities centre Panevėžyje – 4300. Nuo
2001-ųjų gyventojų sumažėjo atitinkamai 12 500 ir 5300.
Demografinės tendencijos buvo apskaičiuotos remiantis gyvenamosios vietos deklaravimu. Vadinasi, tie apskrities gyventojai, kurie oficialiai nepranešė išvykę gyventi ar dirbti į kitus šalies regionus ar užsienį, statistikos suvestinėse taip ir liko Panevėžio krašto žmonės.
Statistika neturi galimybių įvertinti, kiek panevėžiečių emigravo iš Lietuvos iki 2001 metų, kai buvo paskelbti visuotinio gyventojų surašymo duomenys. Tada buvo suskaičiuota, kad Panevėžyje gyvena 119 749 žmonės, arba maždaug 14 tūkstančių mažiau nei 1991-aisiais.
Net ir įvertinus masinę Sovietų Sąjungos kariškių ir jų šeimų emigraciją iš miesto ir neigiamą gimstamumo lygį, aišku, kad iki 2001 metų kažkur dingo 3-4 tūkstančiai panevėžiečių. Su tuo neoficialiai sutinka ir statistikai.
Tikslios statistikos nėra, tačiau per pastarąjį dešimtmetį Panevėžį paliko gerokai daugiau žmonių, nei skaičiuoja valdžia, – manoma, kad emigravo nuo 12 tūkstančių iki 14 tūkstančių gyventojų. Tiek žmonių išplukdė iš Panevėžio dvi pagrindinės emigracijos bangos – 1996-2000 metais ir 2004-2006 metais. Iš kitų Panevėžio apskrities rajonų savivaldybių nuo 1994-ųjų išvažiavo 8157 gyventojai: iš Biržų – 2262, Kupiškio – 905, Pasvalio –1787, Rokiškio –3203.
Vos tik šalis įstojo į Europos Sąjungą, iš Panevėžio apskrities į svečias šalis laimės ieškoti išvyko apie 8 tūkstančius gyventojų. Iš viso iš apskrities gali būti emigravę apie 20 tūkstančių žmonių.
Kad didžioji dalis prapuolėlių iš sėslių piliečių virto ekonominiais emigrantais, pripažįsta ir statistikai, ir darbo rinkos ekspertai.
Emigracijoje jau gyvena kas dešimtas panevėžietis, arba kas šeštas darbingo amžiaus žmogus. Jeigu tokios tendencijos išliks, po 5-6 metų Panevėžyje liks mažiau nei 100 tūkstančių nuolatinių gyventojų.
Jeigu Panevėžio emigrantus kas nors išvytų iš Airijos, Ispanijos, Anglijos, Vokietijos, Norvegijos ir kitų šalių, Panevėžio valdžiai tektų pripažinti, kad miestas jų nelaukia ir nėra pasiruošęs priimti. Jiems sugrįžus nedarbas Panevėžyje šoktelėtų beveik iki 2000 metų lygio, kai darbo mieste neturėjo apie 15 tūkstančių žmonių, o nedarbas siekė beveik 16 procentų.
Dabar Panevėžyje yra 3723 bedarbiai, o rajone tokių dar mažiau – vos 1626. Nedarbas siekia 5,4 procento.
Tačiau Panevėžio valdžia gali būti rami – emigrantai kol kas nežada grįžti. Šiuo metu Panevėžyje vidutinis mėnesio darbo užmokestis privačiame sektoriuje siekia 1191 litą. Dirbantysis Norvegijoje vidutiniškai gauna apie 7000 litų, Airijoje – nuo 5600 iki 8400 litų. Darbo pasirinkimo galimybė ir socialinės garantijos Vakaruose taip pat nepalyginamos.
Dėl to pasiryžusiųjų emigruoti, nors ir mažėja, bet vis dar yra. Oficiali statistika skelbia, kad pernai mieste gyventojų sumažėjo tūkstančiu, neskaičiuojant „emigravusiųjų“ Anapus.
Neoficialiai 2006 metais emigravusiųjų gali būti beveik dvigubai daugiau.
Manoma, kad panevėžiečiams geresnės perspektyvos – gauti patrauklesnių darbo pasiūlymų, geriau užsidirbti – atsivers 2008-2009 metais. Tada bus įgyvendintas ne vienas svarbus valstybės ir Europos Sąjungos remiamas ar tik privataus verslo projektas.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. Panevėžiečių gretas mirtis retina gerokai
mažiau nei emigracija.
