Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį toliau nagrinėja birželį atverstą bankrutavusio banko „Snoras“ turto iššvaistymo bylą – posėdžio metu tęsiama nuteistojo buvusio vadovo Vladimiro Antonovo apklausa.
Prancūzijos teismui šiemet galutinai atmetus pagal Europos arešto orderį suimto bankininko skundą ir patvirtinus Lietuvos prašymą dėl ekstradicijos, buvęs „Snoro“ vadovas į šalį atgabentas šią gegužę.
Pernai buvęs „Snoro“ vadovas buvo sulaikytas Prancūzijoje, Badeno mieste.
Pirmadienio teismo posėdyje teisėjų kolegijos pirmininkė Aušra Bielskė pranešė, kad teismui pateikti Kriminalinės policijos biuro dokumentai apie V. Antonovo ekstradiciją, bendros jos išlaidos siekia virš 5 tūkst. eurų, pateiktas prokuroro prašymas jas priteisti iš V. Antonovo.
Liepą Apeliacinis teismas tenkino pirmos instancijos teismo nuteisto V. Antonovo prašymą leisti jam pradėti atlikti laisvės atėmimo bausmę nelaukiant, kol įsiteisės teismo nuosprendis.
Nuosprendis V. Antonovui įsiteisės, kai sprendimą priims minėtas Apeliacinis teismas.
Šią baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėti teismas pradėjo birželio pabaigoje.
Tuomet V. Antonovas pripažino kaltę dėl visų nusikaltimų, dėl kurių yra nuteistas pirmos instancijos teismo.
V. Antonovas: per krizę mano asmeninė finansinė padėtis buvo bloga
Buvęs „Snoro“ vadovas pirmadienį teisėjos buvo klausiamas, kodėl per finansų krizę, siekdamas, kaip jis teigia, stabilizuoti banko veiklą, vadinamąsias „blogąsias“ paskolas išpirkinėjo paties „Snoro“ lėšomis, o ne asmeninėmis.
Birželį V. Antonovas sakė, kad vienas iš būdų stabilizuoti banko veiklą yra sukaupti atsargų grynojo pelno sąskaita, tačiau to esą nebuvo įmanoma padaryti, per krizę kritus vertybinių popierių vertei.
Pirmadienio posėdyje nuteistasis teigė, kad akcijų nesupirkinėjo asmeninėmis lėšomis, nes per 2008-2009 m. pasaulinę krizę jo finansinė padėtis buvo bloga.
„(Mano finansinė padėtis – ELTA) buvo bloga, (…) 2009 metais mano finansinė būklė buvo tikrai prasta, (…) popieriuje žmogus atrodo turtingas, faktiškai – ne. (…) Tuo metu, kaip rašė laikraščiai, manęs milijardieriumi tikrai negalima buvo vadinti, de jure – taip, bet faktiškai – ne“, – per apklausą sakė V. Antonovas.
„Minėjau, kad 2008 metais (dėl krizės – ELTA) įkliuvo ne tik („Conversgroup“ – ELTA) grupė (kuriai priklausė „Snoro“ bankas – ELTA), bet ir aš asmeniškai. Mes vis kalbame apie „Snoro“ banką, bet grupė buvo daug platesnė. Tie bankai, kurie į ėjo į tą grupė, jų buvo daug, (…) o pinigai buvo naudojami 2009 ir 2010 pradžioje, (…) atkuriant jų vertę, siekiant turtą parduoti, realizuoti ar įkeisti“, – kalbėjo jis.
Bylos duomenimis, lėšas, už kurių iššvaistymą nuteisti V. Antonovas ir kitas buvęs banko vadovas, Rusijoje besislapstantis Raimondas Baranauskas, bankininkai gaudavo užstatę vertybinius popierius, o šios lėšos keliaudavo į jų asmenines sąskaitas.
Pats V. Antonovas kartojo, kad šios lėšos buvo skirtos išpirkti vadinamąsias „bloguosius“ kreditus.
„Snoro banko (…) pinigai buvo leidžiami tam, kad padidinti banko kapitalą, padidinti rezervą (…) „blogiesiems“ kreditams“, – akcentavo V. Antonovas.
Teisėjos klausiamas, ar visa suma, kuri figūruoja turto iššvaistymo byloje, buvo išleista įsigyjant šiuos kreditus, buvęs „Snoro“ vadovas tai patvirtino.
Pats V. Antonovas tikino turėjęs 30-35 mln. JAV dolerių asmeninių lėšų.
„Pinigų šaltinis nebuvo nė vienas iš (grupės – ELTA) bankų, tai pinigai, kurie gulėjo juodai dienai, tai yra vieša informacija“, – aiškino bankininkas.
Kalbėdamas apie subordinuotų akcijų supirkimus ir teikiamus kreditus, verslininkas tikino, kad visa tai vyko prieš penkiolika metų, todėl jis neprisimena, už kokią konkrečią sumą akcijų buvo įsigyta ir kokios iš viso vertės suteikta kreditų.
Anot jo, iš viso buvo išleistos trys ar keturios „Snoro“ akcijų emisijos, supirktos jo paties ir R. Baranausko vardu.
Teisėja A. Bielskė kėlė klausimą – kodėl žinodamas apie prastą banko finansinę situaciją ir turėdamas dvi išeitis – paskelbti bankrotą arba atlikti neteisėtus veiksmus dėl akcijų įsigijimo – V. Antonovas pasirinko antrąjį variantą.
Pasak bankininko, tuo metu jis žinojo elgęsis neteisėtai, tačiau manė, kad tokia išeitis bus geriausia.
„Kalbant paprastai – (…) aš tiesiog matematiškai paskaičiavęs ir buvau įsitikinęs, kad bankas yra gyvybingas. Gerai žinodamas, kaip veikia finansų rinka, žinojau, kad skylė, kuri atsivėrė 2008 metais, nėra neįveikiama. (..) Aišku, dabar to negalima įrodyti, nes sandoriai nebuvo baigti, (…) bet tuo metu galvojau, kad apsirinktas kelias buvo teisingas. Dabar suprantu, kad ne“, – aiškino V. Antonovas.
Nuteistas dėl 0,5 mlrd. eurų pasisavinimo
Vilniaus apygardos teismas V. Antonovą kartu su kitu buvusiu „Snoro“ akcininku ir vadovu Raimondu Baranausku 2024 m. rudenį nuteisė kalėti daugiau nei 10 metų, apkaltinamasis nuosprendis jiems buvo paskelbtas už akių.
Generalinės prokuratūros teigimu, iš jų solidariai konfiskuota 105 mln. eurų valstybės naudai.
Abu buvę „Snoro“ vadovai pripažinti kaltais dėl didelės vertės – daugiau nei 509 mln. eurų – banko turto pasisavinimo, didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo.
Jie taip pat nuteisti ir dėl apgaulingo banko buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, dėl dokumentų, susijusių su bankui priklausančių vertybinių popierių apskaitymu užsienio bankuose, klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
Nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla buvo iškelta 2011 metų lapkričio 16-ąją.
