Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II garbingą titulą pernai skyrė dainininkui Bryanui Ferry.
Kas turi suktis galvose žmonių, kurie savo noru atsisako jiems skiriamo garbingo apdovanojimo? Tokį klausimą šią savaitę sprendžia britai, kuriuos šokiravo ką tik Didžiosios Britanijos vyriausybės kanceliarijos atskleisti oficialūs dokumentai: paaiškėjo, kad daugiau nei pustrečio šimto žmonių yra atsisakę jiems siūlyto suteikti garbingo titulo – vieno didžiausių įvertinimų šalyje.
Atskleistuose dokumentuose yra pavardės visų žmonių, kurie 1951-1999 m. laikotarpiu yra atsisakę jiems siūlyto suteikti sero arba kunigaikščio titulo, kurį skiria pati Didžiosios Britanijos karalienė.
Didžiosios Britanijos žiniasklaida rašo, jog tai – pirmas atvejis, kai oficialiai buvo patvirtinta, jog dalis žmonių atmeta jiems skiriamą garbingą titulą.
Tarp 277 atsisakiusiųjų garbingo titulo – daugybė garsių menininkų. Pavyzdžiui, garbės prisiimti nepanoro tokie žmonės kaip anglų rašytojai J. B. Priestley bei Roaldas Dahlas, dailininkai Lucianas Freudas, Francis Baconas bei Laurence’as Stephenas Lowry. Taip pat paaiškėjo, kad siūlomą garbės titulą atmetė tokios pasaulinio garso žvaigždės kaip aktorius Trevoras Howardas, režisierius Alfredas Hitchcockas, skulptorius Henry Moore’as. Tiesa, vėliau kai kurie jų, pavyzdžiui, A. Hitchcockas titulą visgi priėmė.
Didžiosios Britanijos žiniasklaida rašo, jog tai – pirmas atvejis, kai oficialiai buvo patvirtinta, jog dalis žmonių atmeta jiems skiriamą garbingą titulą. Iki šiol atsisakiusių apdovanojimo žmonių pavardės buvo griežtai laikomos paslaptimi.
Dalis menininkų, kuriems buvo siūloma skirti riterio arba sero titulą, anksčiau buvo atsisakę ir žemesnio rango apdovanojimų, pavyzdžiui, CBE – „Commander of the British Empire“ (Britanijos imperijos 2-ojo laipsnio ordino kavalieriaus).
Riterio arba sero ir damos titulai teikiami už išskirtinius nuopelnus ir nuolatines pastangas bei atsidavimą kurioje nors srityje. Titulo savininkai prieš savo vardą ir pavardę gali naudoti sero ir damos titulus. Vieni žinomiausių pavyzdžių – serai Eltonas Johnas, Paulas McCartney bei dama Hellen Mirren. Jei titulą gauna ne britas, o kitos tautybės žmogus, jis turi teisę titulą pridėti tik po savo vardo, bet ne prieš jį.
„Tai visiškai priklauso nuo konkretaus žmogaus pasirinkimo, ar priimti jam suteiktą garbę. Žmonės apdovanojimų atsisako dėl įvairių priežasčių, bet tokių atvejų skaičius labai mažas: jis sudaro vos 2 procentus visų nominacijų“, – teigė Didžiosios Britanijos vyriausybės kanceliarijos atstovas.
Britų žiniasklaidoje pasirodė spėlionių, kokios priežastys lėmė tokį kai kurių menininkų sprendimą. Pavyzdžiui, „The Guardian“ svarsto, kad dalis vyresnės kartos menininkų save tapatino su bohema ir visiškai nenorėjo jokio oficialaus pripažinimo. Kita galima priežastis – menininkai nenori stoti į tą pačią titulų savininkų bendruomenę, kurioje yra ir verslininkai, politikai ar kiti ne meno pasaulio žmonės. „Galbūt jau atėjo metas įsteigti titulą būtent už kūrybinius pasiekimus“, – svarsto „The Guardian“.
Lietuvoje atsisakiusiųjų – vienetai
Lietuvoje garsesnių atvejų, kad menininkas atsisakytų jam skiriamo garbingo titulo, pastaraisiais metais nebūta. To nepamena ir Nacionalinės premijos laureatas poetas Marcelijus Martinaitis, anksčiau buvęs ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos teikimo komiteto pirmininku, ir daugybės kitų komisijų nariu.
M. Martinaitis svarsto, kad atsisakyti premijos gali paskatinti politiniai motyvai.
„Nacionalinės premijos, mano žiniomis, nėra atsisakęs joks menininkas. Įvairių rajoninių premijų, kiek žinau, taip pat. Kažkada yra buvę atvejų, kai menininkas atsisakė jam skiriamo apdovanojimo, bet tai – labai reti atvejai“, – IQ teigė M. Martinaitis.
Jo nuomone, dažniausiai menininko sprendimą atsisakyti konkretaus apdovanojimo lemia politinės aplinkybės. „Galbūt nenorima priimti premijos iš tuometinės valdžios atstovų rankų. Tai dažnai yra politiniai dalykai. Gal tik Nobelio premiją labiau vadinčiau moraliniu dalyku“, – svarstė poetas M. Martinaitis.
Bene garsiausiai per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje nuskambėjo Jurgos Šeduikytės poelgis. 2007 m. dainininkė atsisakė priimti apdovanojimą už nuopelnus Vilniui, prieštaraudama tuometinio sostinės vicemero Algirdo Paleckio pozicijai. Vicemeras prieš apdovanojimus buvo pareiškęs, kad profesionalųjį meną Lietuvoje turėtų remti tik elitas. Atsisakydama apdovanojimo, dainininkė J. Šeduikytė teigė nesutinkanti su vicemero nuomone ir prieštaraujanti tokiai Vilniaus miesto kultūros politikai.
Prieš trejus metus dainininkas Andrius Mamontovas į upę sviedė gautą „Radiocentro“ apdovanojimų statulėlę. Dainininkas stebėjosi, kad radijo stotis apdovanojimas teikia tiems, kurių dainas groti atsisako.
Pasaulyje vienu garsiausių premijos atsisakymo atvejų tarp menininkų tapo Jeano-Paulio Sartre’o poelgis. 1964-aisiais rašytojas atsisakė jam skirtos Nobelio literatūros premijos – garbingiausio rašytojams skiriamo apdovanojimo.
Menininkas tvirtino niekada nepriimantis jokių oficialių apdovanojimų ir nenorintis savęs sumenkinti iki institucijų lygmens. Tačiau skeptikai vėliau teigė, kad šis poelgis J.- P. Sartre’ą išgarsino kur kas labiau, nei iki tol tai buvo padariusi jo kūryba.
